Sakoma, kad mokytojais gimstama, kad tai pašaukimo reikalaujanti profesija, kad geras mokytojas jau būdamas moksleiviu žino – užaugęs sugrįš į mokyklą mokyti. Tad jei būti mokytoju pašaukimas, gal neverta ir studijuoti? Gal pakanka tik praktinių žinių? Jei ne – kur ir kaip galima mokytis? Antroje „Mokysiu“ tinklalaidėje apie būdus tapti mokytoju kalbėjosi VDU Švietimo akademijos kanclerė, profesorė Lina Kaminskiene ir Vilniaus S. Nėries gimnazijos mokytojas Povilas Šklėrius.
Ar mokytojui būtinas pašaukimas?
Būna, kad suvokimas, ką nori studijuoti, ateina vos baigus mokyklą. Būna ir taip, kad jau studijuodamas suvoki, jog norisi kažko kito. Tiesa, pasitaiko, jog įgijęs specialybę supranti, kad nori mokytis toliau ar keisti kryptį.
Daugiausiai tokių alternatyvų turi pedagogikos specialybę įgyti svajojantys žmonės – jie gali rinktis pedagogikos bakalauro ar gretutines studijas, persigalvoję – griebtis metų trukmės profesinių studijų. Be to, įvairiausių galimybių siūlo ne tik didžiausi šalies universitetai, bet ir iniciatyva „Renkuosi mokyti“. Tačiau, kaip suprasti, kad tu tikrai turi pašaukimą būti mokytoju?
Profesorė Lina Kaminskienė paklausta, kaip reikia atpažinti mokytojo talentą pasakojo, jog talentas ir pašaukimas dar nėra viskas, nereikėtų pamiršti talentų puoselėjimo, bandymų atrasti gerąsias savo savybių puses.
„Kalbant su žmonėmis, girdime, kad jie jaučia pašaukimą, kad žmonės grįžta prie veiklos, kuri juos praturtina, kad tai, ką daro, jiems sekasi lengvai, galbūt neįdedant didesnių pastangų. Kartais tai vadiname talentu, kartais gabumu. Tada sakom, jog žmogus pašauktas daryti vieną arba kitą veiklą. Bet yra ir praktinė pašaukimo pusė. Nuo mažens galvojame, kad mes kažką veiksime šiame gyvenime, teks rinktis profesiją. Bandymas lankyti įvairius būrelius, savanorystės veiklos, įsitraukimas į skirtingus užsiėmimus – palengvina supratimą, į kurią kryptį esame linkę. Taigi, praktinė pašaukimo pusė pasireiškia paprasčiausių bandymų būdu“,– pasakoja L. Kaminskienė.
Vilniaus S. Neries gimnazijoje šiuolaikinių medijų mokytoju dirbantis Povilas Šklėrius paklaustas, ar jaučia mokytojo pašaukimą, teigė, jog – ne. Jam tiesiog patinka dirbti mokytoju ir smagu daryti tai, kas sekasi. Pašnekovas, dar studijuodamas Vilniaus universitete, prisijungė prie universiteto radijo stoties „StartFM“ ir 12 metų praleido ruošdamas laidas, kurdamas ir vadovaudamas radijo stočiai. Kaip pasakojo jaunas vyras, darbe teko atlikti savotiškai panašias į mokytojo funkcijas, galbūt dėl to nesijautė nuo mokytojavimo atitrūkęs, o pats „atėjimas“ į mokyklą įvyko natūraliai.
„Dirbdamas Vilniaus universitete su vienu projektu turėjau galimybę pasivažinėti po Lietuvos mokyklas. Aš vesdavau paskaitą vaikams apie komunikacijos iššūkius ir galimybes. Visuomet paklausdavau vaikų, ar medijų raštingumas yra integruotas į programas. Ir tada aš supratau, kad tai puiki niša, kurioje aš norėčiau išbandyti save ir tokį dalyką mokyti mokykloje“,– prisiminimais, kaip kilo mintis ateiti dirbti į mokyklą, dalinosi P. Šklėrius.
Mokymas – santykio su vaikais kūrimas
Pašnekovai sutartinai kartojo, jog mokymo procesas prasideda nuo mokėjimo prieiti prie kito, sugebėjimo sukurti su juo santykį.
VDU Švietimo akademijos kanclerė pasidalino mintimis, kad pedagogės profesiją pasirinko dėl smalsumo, žingeidumo ir didelio noro suvokti mokymosi procesą.
„Mokymas – tai santykio kūrimas su kitais žmonėmis, tai – ne menka užduotis. Būtent žmonėms, kuriems patinka tas iššūkis, patinka prieiti prie kiekvieno, jį mokyti, kurti su juo santykį, tinka dirbti mokytojo darbą. Būtent tai mane patraukė renkantis pedagogo kelią – nebijoti rizikuoti, visą laiką ieškoti“, pasakoja – L. Kaminskienė.
Tuo tarpu Povilas Šklėrius mokytoju tapo įstojęs į programą „Renkuosi mokyti“, kuri, anot jo, buvo geras išbandymas tiek apimtimi, tiek intensyvumu, buvo puiki vieta gauti mokytojui reikalingų žinių.
Pedagogikos menas – kokių žinių reikia turėti norint būti pedagogu?
Paklausti, kokių žinių reikia turėti, norint atsistoti prieš klasę ir mokyti, pedagogai pasidalino savo idėjomis apie profesijos subtilybes ir kodėl nepakanka tik dėstomo dalyko išmanymo.
„Tu negali ateiti į klasę ir sakyti – štai mes dabar mokomės. Reikalinga išmanyti ir valdyti patį ugdymo procesą. Kaip dažnai būna su gabumu, jeigu jis nėra plėtojamas, vystomas, tai tas gabumas nunyksta. Taip ir šiuo atveju, jeigu mes žiūrėtume į mokytojo darbą, tai pašaukimo tikrai nepakanka. Mokytojui reikia išmanyti daugybę dalykų – psichologiją, reikia suvokti vaikų raidą, žinoti, ko tikėtis iš 10-mečio vaiko, o ko – iš 18 metų jaunuolio. Suprasti neuropsichologiją, kokius naudoti mokymosi tempus, kada reikia paspausti, kada reikia pajuokauti. Būtent tai yra pedagogikos menas“, – pasakoja L. Kaminskienė.
Povilas, prisiminęs baigtą „Renkuosi mokyti“ programą, pasakojo, kad būtent jos metu įgijo daug psichologijos žinių, kurių reikia mokytojui jo kasdieniame darbe.
Povilas paantrino profesorei Linai, jog mokytojo darbe ypatingai svarbu žinoti kaip susikalbėti su 16-mečiu paaugliu, kaip užmegzti su juo ryšį.
„Mokytojo darbe itin svarbu, ar pavyksta sukurti tą tikrą, lygiavertį santykį su vaikais. Nes, turbūt, jei paklaustumėt bet ko, kam yra įsiminęs koks nors mokytojas, tai būtų tie mokytojai, kurie moka sukurti ryšį, kurie nežemina, moka bendrauti, suprasti“, – pasakoja P. Šklėrius.
Kokie egzistuoja būdai tapti mokytoju?
Šiandien jaunuoliai, svajojantys tapti mokytojais, turi net kelias galimybes. Tiesiausias kelias – stoti į pedagogikos bakalauro studijas. Abiturientai šiuo metu gali rinktis iš daugiau kaip pusšimčio įvairių studijų programų: nuo vaikų darželio auklėtojo iki informacinių technologijų mokytojo. Taip pat galima tapti ir kelių dalykų mokytoju iš karto, nors studijuojama pagal vieną studijų programą.
Be to abiturientai gali pedagogikos studijas rinktis kaip gretutines. Tai yra modelis, kai žmonės įstoja ne į pedagogiką, bet pavyzdžiui į matematiką, kaip į pagrindinę kryptį, bet lygiagrečiai jie studijuoja ir gilinasi į pedagogikos sritį ir ateityje gali būti mokytojais.
Galimybę studijuoti pedagogiką turi ir jau įgiję kitą bakalauro laipsnį, t.y. planuojantys dirbti mokykloje gali per vienerių metų studijas įgyti pedagogo kvalifikaciją.
Paklaustas kas veda į priekį ir skatina eiti mokyti, Povilas Šklėrius atsako, jog noras būti geresniu mokytoju.
„Geras mokytojas, manau, turi tas pačias savybes, kokių reikia ir geram vadovui. Tu turi planuoti laiką, jeigu gerai moki vesti pamokas, tau pavyks moderuoti ir susirinkimus darbe. Kompetencijos, kurios reikalingos mokytojui, pravers bet kokiam kitam darbe. Dirbant mokytoju galima padaryti pokytį bent vienoje mokykloje. Gerai yra turėti norą kažką pakeisti bent vienoje srityje, prisidėti prie vertybių perdavimo, ateities visuomenės kūrimo“, – pasakoja P. Šklėrius.
Daugiau apie mokytojo profesiją, pedagogikos studijas – kitose tinklalaidėse. Jų galite klausyti „Spotify“ – paskyroje „Mokysiu“ arba „YouTube“ platformoje – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos paskyroje.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos
Komunikacijos skyrius
El. paštas info@smm.lt
Ar mokytojui būtinas pašaukimas?
Būna, kad suvokimas, ką nori studijuoti, ateina vos baigus mokyklą. Būna ir taip, kad jau studijuodamas suvoki, jog norisi kažko kito. Tiesa, pasitaiko, jog įgijęs specialybę supranti, kad nori mokytis toliau ar keisti kryptį.
Daugiausiai tokių alternatyvų turi pedagogikos specialybę įgyti svajojantys žmonės – jie gali rinktis pedagogikos bakalauro ar gretutines studijas, persigalvoję – griebtis metų trukmės profesinių studijų. Be to, įvairiausių galimybių siūlo ne tik didžiausi šalies universitetai, bet ir iniciatyva „Renkuosi mokyti“. Tačiau, kaip suprasti, kad tu tikrai turi pašaukimą būti mokytoju?
Profesorė Lina Kaminskienė paklausta, kaip reikia atpažinti mokytojo talentą pasakojo, jog talentas ir pašaukimas dar nėra viskas, nereikėtų pamiršti talentų puoselėjimo, bandymų atrasti gerąsias savo savybių puses.
„Kalbant su žmonėmis, girdime, kad jie jaučia pašaukimą, kad žmonės grįžta prie veiklos, kuri juos praturtina, kad tai, ką daro, jiems sekasi lengvai, galbūt neįdedant didesnių pastangų. Kartais tai vadiname talentu, kartais gabumu. Tada sakom, jog žmogus pašauktas daryti vieną arba kitą veiklą. Bet yra ir praktinė pašaukimo pusė. Nuo mažens galvojame, kad mes kažką veiksime šiame gyvenime, teks rinktis profesiją. Bandymas lankyti įvairius būrelius, savanorystės veiklos, įsitraukimas į skirtingus užsiėmimus – palengvina supratimą, į kurią kryptį esame linkę. Taigi, praktinė pašaukimo pusė pasireiškia paprasčiausių bandymų būdu“,– pasakoja L. Kaminskienė.
Vilniaus S. Neries gimnazijoje šiuolaikinių medijų mokytoju dirbantis Povilas Šklėrius paklaustas, ar jaučia mokytojo pašaukimą, teigė, jog – ne. Jam tiesiog patinka dirbti mokytoju ir smagu daryti tai, kas sekasi. Pašnekovas, dar studijuodamas Vilniaus universitete, prisijungė prie universiteto radijo stoties „StartFM“ ir 12 metų praleido ruošdamas laidas, kurdamas ir vadovaudamas radijo stočiai. Kaip pasakojo jaunas vyras, darbe teko atlikti savotiškai panašias į mokytojo funkcijas, galbūt dėl to nesijautė nuo mokytojavimo atitrūkęs, o pats „atėjimas“ į mokyklą įvyko natūraliai.
„Dirbdamas Vilniaus universitete su vienu projektu turėjau galimybę pasivažinėti po Lietuvos mokyklas. Aš vesdavau paskaitą vaikams apie komunikacijos iššūkius ir galimybes. Visuomet paklausdavau vaikų, ar medijų raštingumas yra integruotas į programas. Ir tada aš supratau, kad tai puiki niša, kurioje aš norėčiau išbandyti save ir tokį dalyką mokyti mokykloje“,– prisiminimais, kaip kilo mintis ateiti dirbti į mokyklą, dalinosi P. Šklėrius.
Mokymas – santykio su vaikais kūrimas
Pašnekovai sutartinai kartojo, jog mokymo procesas prasideda nuo mokėjimo prieiti prie kito, sugebėjimo sukurti su juo santykį.
VDU Švietimo akademijos kanclerė pasidalino mintimis, kad pedagogės profesiją pasirinko dėl smalsumo, žingeidumo ir didelio noro suvokti mokymosi procesą.
„Mokymas – tai santykio kūrimas su kitais žmonėmis, tai – ne menka užduotis. Būtent žmonėms, kuriems patinka tas iššūkis, patinka prieiti prie kiekvieno, jį mokyti, kurti su juo santykį, tinka dirbti mokytojo darbą. Būtent tai mane patraukė renkantis pedagogo kelią – nebijoti rizikuoti, visą laiką ieškoti“, pasakoja – L. Kaminskienė.
Tuo tarpu Povilas Šklėrius mokytoju tapo įstojęs į programą „Renkuosi mokyti“, kuri, anot jo, buvo geras išbandymas tiek apimtimi, tiek intensyvumu, buvo puiki vieta gauti mokytojui reikalingų žinių.
Pedagogikos menas – kokių žinių reikia turėti norint būti pedagogu?
Paklausti, kokių žinių reikia turėti, norint atsistoti prieš klasę ir mokyti, pedagogai pasidalino savo idėjomis apie profesijos subtilybes ir kodėl nepakanka tik dėstomo dalyko išmanymo.
„Tu negali ateiti į klasę ir sakyti – štai mes dabar mokomės. Reikalinga išmanyti ir valdyti patį ugdymo procesą. Kaip dažnai būna su gabumu, jeigu jis nėra plėtojamas, vystomas, tai tas gabumas nunyksta. Taip ir šiuo atveju, jeigu mes žiūrėtume į mokytojo darbą, tai pašaukimo tikrai nepakanka. Mokytojui reikia išmanyti daugybę dalykų – psichologiją, reikia suvokti vaikų raidą, žinoti, ko tikėtis iš 10-mečio vaiko, o ko – iš 18 metų jaunuolio. Suprasti neuropsichologiją, kokius naudoti mokymosi tempus, kada reikia paspausti, kada reikia pajuokauti. Būtent tai yra pedagogikos menas“, – pasakoja L. Kaminskienė.
Povilas, prisiminęs baigtą „Renkuosi mokyti“ programą, pasakojo, kad būtent jos metu įgijo daug psichologijos žinių, kurių reikia mokytojui jo kasdieniame darbe.
Povilas paantrino profesorei Linai, jog mokytojo darbe ypatingai svarbu žinoti kaip susikalbėti su 16-mečiu paaugliu, kaip užmegzti su juo ryšį.
„Mokytojo darbe itin svarbu, ar pavyksta sukurti tą tikrą, lygiavertį santykį su vaikais. Nes, turbūt, jei paklaustumėt bet ko, kam yra įsiminęs koks nors mokytojas, tai būtų tie mokytojai, kurie moka sukurti ryšį, kurie nežemina, moka bendrauti, suprasti“, – pasakoja P. Šklėrius.
Kokie egzistuoja būdai tapti mokytoju?
Šiandien jaunuoliai, svajojantys tapti mokytojais, turi net kelias galimybes. Tiesiausias kelias – stoti į pedagogikos bakalauro studijas. Abiturientai šiuo metu gali rinktis iš daugiau kaip pusšimčio įvairių studijų programų: nuo vaikų darželio auklėtojo iki informacinių technologijų mokytojo. Taip pat galima tapti ir kelių dalykų mokytoju iš karto, nors studijuojama pagal vieną studijų programą.
Be to abiturientai gali pedagogikos studijas rinktis kaip gretutines. Tai yra modelis, kai žmonės įstoja ne į pedagogiką, bet pavyzdžiui į matematiką, kaip į pagrindinę kryptį, bet lygiagrečiai jie studijuoja ir gilinasi į pedagogikos sritį ir ateityje gali būti mokytojais.
Galimybę studijuoti pedagogiką turi ir jau įgiję kitą bakalauro laipsnį, t.y. planuojantys dirbti mokykloje gali per vienerių metų studijas įgyti pedagogo kvalifikaciją.
Paklaustas kas veda į priekį ir skatina eiti mokyti, Povilas Šklėrius atsako, jog noras būti geresniu mokytoju.
„Geras mokytojas, manau, turi tas pačias savybes, kokių reikia ir geram vadovui. Tu turi planuoti laiką, jeigu gerai moki vesti pamokas, tau pavyks moderuoti ir susirinkimus darbe. Kompetencijos, kurios reikalingos mokytojui, pravers bet kokiam kitam darbe. Dirbant mokytoju galima padaryti pokytį bent vienoje mokykloje. Gerai yra turėti norą kažką pakeisti bent vienoje srityje, prisidėti prie vertybių perdavimo, ateities visuomenės kūrimo“, – pasakoja P. Šklėrius.
Daugiau apie mokytojo profesiją, pedagogikos studijas – kitose tinklalaidėse. Jų galite klausyti „Spotify“ – paskyroje „Mokysiu“ arba „YouTube“ platformoje – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos paskyroje.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos
Komunikacijos skyrius
El. paštas info@smm.lt
