2021 05 12
Mobingas darbe: psichologinis teroras darbo vietoje negali būti toleruojamas
Pastaraisiais metais dėl patiriamo ilgalaikio psichologinio smurto darbe iš gyvenimo pasitraukė ne vienas medikas. Kitose darbo srityse žmonės mobingą kenčia tyliai ir bijo kreiptis pagalbos į institucijas. Nuo mobingo dažniausiai kenčia aukštesnę kompetenciją turintys darbuotojai, kurių talentas ir nuoširdus darbas kelia pavojų nemotyvuotiems kolektyvo nariams.
Ką kiekvienas iš mūsų galime pakeisti, kad žmonės, patiriantys psichologinį terorą, nebijotų kreiptis pagalbos? Ar kada pagalvojome, kokia mobingo žala organizacijoms, darbuotojams, ką gali padaryti vadovas ar darbdavys, kad tai nevyktų niekada, o ten, kur vyksta – sustotų?
Apie tai šiandien buvo diskutuojama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuotoje diskusijoje „Mobingas darbe: psichologinis teroras darbo vietoje negali būti toleruojamas”.
„Raginame darbdavius, profesines sąjungas kalbėtis su įstaigų ir įmonių vadovais, kad rastųsi reikiamos priemonės ir įrankiai, padedančios suvaldyti mobingo problemą organizacijose: ir valstybinėse, ir privačiose. Valstybinė darbo inspekcija nuo šiol skirs dar didesnį dėmesį darbe patiriamo psichologinio smurto, mobingo prevencijai, o ypač – objektyviai išsiaiškinti ir pagelbėti besikreipiantiems nukentėjusiems darbuotojams. Tam ieškosime ne tik papildomų žmogiškųjų resursų, bet ir svarstysime galimybę stiprinti pranešėjų apsaugos institutą, kad kiekvienas, patyręs mobingą darbe, nebijotų kreiptis ir gautų reikiamą valstybės pagalbą“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Pasak ministrės M. Navickienės, ypatingai svarbu edukuoti įstaigų, organizacijų, įmonių vadovus, kad jie gebėtų atpažinti mobingo užuomazgas ir užkirsti kelią psichologinio smurto, mobingo atvejams.
„Man atrodo, kad ir darbdaviai, ir darbuotojai jau įprato tartis dėl fizinių, materialinių darbo sąlygų – atlyginimo dydžio, darbo laiko grafiko, darbo vietos saugumo, – tačiau psichologinė, emocinė aplinka dažnai lieka neaptarta. Noriu pabrėžti, kad šiandien psichosocialinių veiksnių vertinimas galbūt tapo net svarbesniu nei visi kiti, tad kodėl neskiriame jam pakankamai dėmesio. Visi kartu imkimės lyderystės ir sustabdykime mobingo kultūrą darbe“ – pabrėžė ministrė M. Navickienė.
2020 m. darbo ginčų komisijos gavo 34 reikalavimus dėl psichologinio smurto. 2020 m. Valstybinė darbo inspekcija sulaukė 12 skundų dėl psichologinio smurto darbe.
„Šie skaičiai yra per maži, nes visi mes žinome, kokia yra tikroji situacija. Deja, skriaudžiami darbuotojai vis dar nesikreipia pagalbos dėl įvairių priežasčių: baimės, kad situacija tik dar labiau pablogės, įsitikinimo, kad pagalbos iš šalies nesulauks. Dėl šios priežasties svarbu sukurti ne deklaratyvų mechanizmą, bet realiai veikiantį, kuris leistų darbuotojui jaustis saugiam ir ginamam“, – sakė ministrė.
Diskusijoje dėl mobingo verslo įmonėse ir viešojo sektoriaus organizacijose dalyvavo Investuotojų forumo vadovė Rūta Skyrienė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė, VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė Karilė Levickaitė, Joniškio rajono ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Martynas Gedminas, Ministrės Pirmininkės patarėja Živilė Gudlevičienė, Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės darbo inspekcijos atstovai ir kt.
Darbo kodekse įtvirtinta nuostata, kad darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į žmogaus garbę, orumą, fizinį ar psichologinį neliečiamumą, kuriais siekiama įbauginti, sumenkinti, įstumti į bejėgę padėtį.
Darbdavys privalo imtis visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagelbėti tiems, kurie patiria psichologinį smurtą darbe. Jeigu darbuotojas susidūrė su psichologinio smurto apraiškomis, jam, visų pirma, turi būti sudarytos galimybės gauti pagalbą pačioje darbovietėje.
Jeigu darbuotojas patiria mobingą, bet negali kreiptis tiesiogiai į vadovą, visada gali kreiptis į darbuotojų atstovus, Valstybinę darbo inspekciją, Darbo ginčų komisiją, teismą, prokuratūrą ir jiems pateikti tai įrodančius įrašytus pokalbius, išsaugotus el. laiškus ir pan. Teisės aktai draudžia pagalbos ieškantį darbuotoją persekioti, bausti, daryti spaudimą.
Jeigu darbdavys sužinojo, kad įmonės darbuotojas patiria mobingą, pagalbos, kaip tai suvaldyti gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją, kuri konsultuoja darbdavius ir jų atstovus telefonu ir kitomis priemonėmis, padeda spręsti rūpimus klausimus.
Primename, kad veikia pasitikėjimo linija medikams, skirta anonimiškai pranešti apie psichologinio smurto atvejus. Apie mobingą, žeminantį elgesį ar kitokio pobūdžio spaudimą jaučiantys medikai gali kreiptis pagalbos nemokamu pasitikėjimo telefonu 8 800 66004, pasirinkus skaičių „3“.
O manantys, kad darbdavys nesilaiko darbo teisės ar darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją: tel. nr. (8 5) 213 9772 arba el. paštu info@vdi.lt
