2022 02 15
Prieš šimtą metų prasidėjusi žemės reforma turėjo didelės įtakos ne tik Lietuvos kaimui, bet ir šalies valstybingumui. Apie tai moksliniame seminare „Žemės reformos įstatymui – 100 metų” diskutavo istorikai, žemės ūkio mokslininkai ir specialistai.
Vasario 15 d. sukanka 100 metų, kai 1922 m. Steigiamasis Seimas priėmė Žemės reformos įstatymą ir viena pažangiausių XX a. žemės reformų Europoje įgavo pagreitį. Šio įvykio iniciatorius – kunigas ir vienas krikščionių demokratų lyderių – Mykolas Krupavičius žemės reformą laikė viena svarbiausių valstybės atkūrimo dalių.
Pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, prieš šimtmetį pradėta vykdyti drąsi reforma buvo labai didelis postūmis Lietuvos ekonomikai ir valstybingumui.
„Tai buvo labai drąsus ir reikšmingas visai valstybei žingsnis. Daugiau žmonių valdė savo nuosavybę, o jos turėjimas ir saugojimas padarė ženklų proveržį žemės ūkyje. Tai reiktų vertinti kaip valstybės pažangą. Žemės nuosavybės turėjimas mus stipriai pastūmėjo nuo Rytų į Vakarų politiką, kultūrą ir ekonomiką. Svarbu žinoti tas istorines pamokas, kurios šiandien nepraranda aktualumo ir nebijoti kai kurių sprendimų, kuriuos turime priimti“, – teigė ministras K. Navickas.
Pasak Istorijos instituto direktoriaus pavaduotojo Dr. Sauliaus Grybkausko, be vasario 15-osios turbūt nebūtų ir Vasario 16-osios.
”Žinoma, tai savotiškas anachronizmas, tačiau žemės klausimas leido šiai Respublikai gyvuoti. Ši tema mūsų istoriniuose tyrimuose įgauna vis didesnę reikšmę. Šiais metais pradedame naują ilgalaikę mokslinę programą apie tautinę tapatybę ir socialinį teisingumą, jų santykį XX amžiuje. Šioje ilgalaikėje programoje didelį vaidmenį užima kaimo istorija, žemės ūkio raida. Tai, kad kalbėti apie kaimo istoriją reikia – akivaizdu. Dialogas tarp istorijos ir žemdirbių yra būtinas ir reikalingas”, – pabrėžė mokslininkas.
Mokslinius pranešimus apie žemės reformą Lietuvoje, jos tikslus, rezultatus, įtaką gyvensenos pokyčiams kaime, Kooperacijos sąjūdį ir Lietuvos visuomenės socialinę – ekonominę pažangą tarpukariu bei sovietizuotą Lietuvos kaimą skaitė Lietuvos istorijos instituto ir Vilniaus universiteto mokslininkai.
