Šalies vadovų pasisakymai Laisvės gynėjų dienos proga.
Prezidentas Gitanas Nausėda dar penktadienio rytą, Laisvės gynėjų dienos išvakarėse, prisijungė prie pilietinės iniciatyvos „Pergalės šviesa“. Vilniaus Simono Daukanto gimnazijoje šalies vadovas kartu su mokiniais uždegė vienybės, atminties ir pergalės žvakes ir dalyvavo pilietiškumo pamokoje, skirtoje Lietuvos laisvei švęsti ir tautos gynėjų atgimimui pagerbti.
„Šiandien Lietuva pagerbia žuvusiųjų, nukentėjusiųjų atminimą tuo, kad tvirtai žengia į priekį, kad yra visateisė pasaulio bendruomenės narė, kuri tvirtai gina demokratines ir principines vertybes, tvirtai stovi Ukrainos laisvės idealų gynimo pusėje. Taip, galbūt kitą kartą yra labai sunku kovoti su daug pranašesnėmis priešo pajėgomis, bet dalykai, kurie yra širdyje, sunkiai išmatuojami, tai daug daugiau nei tankai ar amunicija. Tai kažkas nematomo, neapčiuopiamo, bet labai stipraus“, – sakė šalies vadovas.
Drauge su mokiniais languose uždegęs atminimo žvakes, Prezidentas pabrėžė, kad visada prisiminsime Sausio 13-osios didvyrių auką. „Šiandien visas pasaulis labai gerai prisimena kruvinuosius Sausio 13-osios įvykius. Tai buvo labai aiškus manifestas, kad darykite, ką norite, bet Lietuva bus laisva, ji jau yra laisva“, – sakė Prezidentas. Šalies vadovas prisiminė Ukrainos Prezidento Volodymyro Zelenskio kreipimąsi į mūsų tautą, kurioje jis pabrėžė, kad didvyriškumo ir tvirtumo Ukraina sėmėsi iš mūsų, iš mūsų atmintinų Sausio įvykių, apskritai Lietuvos tautos laisvės siekio. Pasak šalies vadovo, šiandien mes tvirtybės semiamės iš Ukrainos tautos, ir kol mūsų visų laisvės siekis yra daug stipresnis nei baimė, agresoriaus gąsdinimai, tol mūsų širdyse bus tvirtas tikėjimas, kad demokratija nugalės.
Jaunajai kartai Prezidentas palinkėjo tikėti, kad laisvė yra vienintelis kelias. „Be laisvės nėra jokių alternatyvų“, – kalbėjo šalies vadovas.
Simono Daukanto gimnazijos mokiniai suvaidino savo kurtą literatūrinę-meninę kompoziciją apie ilgaamžę Lietuvos kovos už laisvę istoriją bei Sausio 13-osios įvykius, pagerbė aukas žvakutėmis, choras atliko kelis muzikinius numerius.
Taip pat Prezidentas dalyvavo pilietiškumo pamokoje-diskusijoje, kurioje su gimnazistais ir istorijos mokytoju prof. Deimantu Karveliu kalbėjosi apie Sausio 13-osios įvykius, jų reikšmę šiandienos pasaulio kontekste, apie jaunimo indėlį į tolesnės gerovės valstybės, laisvos ir saugios Lietuvos kūrimą.
Šalies vadovas padėkojo jaunajai kartai, kad ši rūpinasi atminties išsaugojimu ir gyvybingumu. „Formuodami ir stiprindami istorinę atmintį mes įprasminame dabartį ir ne tik tampame istorijos dalimi. Mes kuriame ateities istoriją, kurios kelyje tiesa, laisvė ir šviesa visuomet yra ir bus mūsų pusėje“, – sakė Prezidentas.
***
Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad kasmet minėdami Laisvės gynėjų dieną, uždegdami atminties laužus ne tik pagerbiame sausio 13-osios aukas, bet ir primename sau, koks buvo mūsų laisvės kelias. Kiek ryžto gintis ir žmogiškumo turėjome tada ir turime šiandien.
„Nacionalinio suverenumo negalima suteikti nei panaikinti, jį galima tik pažeisti ar atstatyti“, – sakoma 1979 m. rugpjūčio 23 d. pasirašytame „Keturiasdešimt penkių pabaltijiečių memorandume“, raginančiame likviduoti Molotovo–Ribentropo pakto padarinius.
Tai vienas ryškiausių kovos dėl laisvės pėdsakų, paveikęs Helsinkio susitarimo Baigiamąjį aktą pasirašiusių valstybių vyriausybes, Jungtines Tautas, o paskui ir Europos Parlamentą, kuriame po ilgų debatų 1983 m. sausio 13 d. buvo priimta rezoliucija, patvirtinusi, kad okupuotų Baltijos šalių suverenitetas tarptautinės teisės požiūriu nėra ir negali būti panaikintas.
Kasmet minėdami Laisvės gynėjų dieną, degindami atminties laužus, prikeliančius praeities įvykius, kaskart matome, koks mūsų laisvėjimo kelias ir koks mūsų būdas būti laisvais.
Praeito amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje susikūręs Lietuvos Sąjūdis, atvedęs prie Nepriklausomybės, tęsė, anot kultūros istoriko Vytauto Kavolio, visiems lietuviškiems sukilimams būdingą nuosaikumo ir humaniškų tikslų tradiciją.
„Mūsų laisvėjimo kelias – vertinti žmogiškumą, nesuradikalėti ir nesėti tokio brutalaus žiaurumo, kokį šiandien vėl demonstruoja Rusija. Sausio 13-ąją švilpiant kulkoms žmonės bėgo šaudančių link, o ne nuo jų. Pastatų gynėjai kalbėjo su kareiviais, mėgino įtikinti juos apeliuodami į žmogiškumą. Mes išsaugojome ir turime išsaugoti ne tik ryžtą gintis, bet ir gebėjimą išlaikyti sveiką nuovoką.
Minėdami Sausio 13-ąją visada prisiminsime, kad laisvės keliu žengdami savo tikslą pasiekėme ir dėl tarptautinių institucijų kaip Europos Parlamentas, pasiaukojančių laisvės darbininkų kaip Petras Plumpa pastangų – jiems šiandien bus įteikta Laisvės premija. Ir vienareikšmiškai – Laisvės gynėjų ir savo gyvybes sausio 13-ąją paaukojusiųjų dėka. Amžina pagarba jiems“, – teigia V. Čmilytė-Nielsen.
***
Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė šeštadienį dalyvauja Sausio 13-ajai skirtuose renginiuose – Laisvės gynėjų dienos minėjime ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje Seime, Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonijoje Nepriklausomybės aikštėje, o taip pat žuvusiųjų pagerbime sostinės Antakalnio kapinėse.
„Sunku patikėti, kad nuo Sausio įvykių, amžiams įsirėžusių į mūsų tautos ir kiekvieno iš mūsų sąmonę, jau prabėgo trisdešimt treji metai. Ypač svarbu nuolatos iš naujo prisiminti, kodėl esame laisvi ir kokią didelę kainą už tai sumokėjome. Dabartinių brutalių karų kontekste dar kartą įvertinkime tiek laisvės, tiek kiekvienos gyvybės reikšmingumą ir pastangas jas išsaugoti.
Esame amžinai dėkingi visiems, kurie ryžtingai apgynė Lietuvos valstybę, kai to labiausiai reikėjo. Laisvės gynėjų drąsa ir pasiaukojimas mus įkvepia, bet kartu įpareigoja. Turime būti pasirengę atremti bet kokį išpuolį. Sausio įvykiai mums primena, kad turime ne tik puoselėti, bet ir sugebėti apginti tai, ką turime, kas esame.
Kiekviena karta turi savo laisvės kovą, o valstybės gynimas ir auginimas yra ne vienkartinis įvykis, bet nuolatinis apsisprendimas. Branginkime, puoselėkime ir kovokime už savo laisvę“, – minint Sausio 13-ąją sakė Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė.
