Rytinio NATO flango ir šalies saugumas karo kontekste yra aktualus visiems visuomenės nariams – ne tik politikams, teisėsaugos darbuotojams, bet ir studentams. Kauno Technologijos Universitete (KTU) svečiavęsis LR Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, jog būtent pastarųjų mokslinis indėlis svarbus kuriant ir tobulinant technologijas, padedančias atremti valstybės gyventojų ūkinei ir socialinei gerovei keliamus pavojus.
Nuo Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje pradžios praėjus metams, šalies agresorės pašonėje esančios valstybės lengviau atsikvėpti negali – nuolatiniai skirtingų Ukrainos miestų bombardavimai vis primena apie netoliese esančią grėsmę. Valstybės saugumo užtikrinimui dažnai pasitelkiamos technologijos ir inovacijos, kurias vienydami jėgas kuria aukštųjų mokyklų mokslininkai.
Šių technologijų aktualumą vasario 24 d. lankydamasis naujoje KTU Studentų miestelio bibliotekoje su studentais aptarė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
„Ukraina savo krauju perka mums laiką. Laiką, per kurį privalome pasirengti, priimti visus reikalingus sprendimus, nes jei šis monstras nebus sutriuškintas Ukrainoje, jis nenusiramins, o jo akys jau žvalgosi toliau“, – pabrėžė LR Prezidentas.
Svarbiausia – pasaulio valstybių požiūrio lūžis
Diskusiją moderavęs KTU rektorius prof. Eugenijus Valatka sveikindamas renginio dalyvius akcentavo pasirinktos erdvės simboliką: „Esame bibliotekoje, be kurios universitetas, tikriausiai, yra sunkiai įsivaizduojamas. Tai susirinkimų vieta, kurioje susitinka būsimi Lietuvos kūrėjai – studentai – kurie ateityje taps savo srities ekspertais, mokslininkais, įmonių ar organizacijų vadovais, o galbūt – prezidentais ar prezidentėmis. Šiandien yra puiki proga šioje simbolinėje vietoje apmąstyti ateitį ir išgirsti mūsų šalies prezidentą“.
Svečiuodamasis KTU Multifunkcinėje erdvėje su integruota biblioteka, LR Prezidentas džiaugėsi matydamas pokyti pasaulio valstybių pozicijose karo Ukrainoje atžvilgiu. Jo teigimu, šalių lyderiai, kurie anksčiau norėjo matyti Rusiją kaip savo partnerę, dabar šalį agresorę mato tokią, kokia ji yra – kaip grėsmę.
„Įvykius Ukrainoje mes sekame kasdien, žinome apie sėkmes ir nesėkmes mūšio lauke, tačiau tuo pačiu metu svarbu matyti pasaulio požiūrio pokyti. Tokio mąstymo lūžio, kokį išgyveno pasaulio, Europos šalys, negalėjau sapnuoti net gražiausiame sapne. Tai – ilgalaikė pasekmė, kuri išliks ir po karo“, – sakė LR Prezidentas G. Nausėda.
LR Prezidentas siūlė prisiminti anksčiau taikytas Europos Sąjungos sankcijas Rusijai bei palyginti jų mąstą po Krymo aneksijos ir dabar. Šalies vadovo teigimu, per pastaruosius metus buvo padaryta nemažai tinkamų sprendimų: anksčiau buvo kalbama tik apie humanitarinę pagalbą, tačiau šiandien svarstoma apie pagalbą tiekiant ilgo nuotolio raketas, tankus ir kitą ginkluotę.
Yra pasistūmėta gerokai į priekį ir man tai teikia vilčių, kad pasaulis vis dėlto atsikvošėjo ir pamatė, su kuo turi reikalą. Šiandien jau net ir Jungtinėse Tautose (JT) Rusijai vis sunkiau sekasi suburti bendraminčius. Nors jie geba puikiai manipuliuoti faktais, atvirais papirkinėjimais paveikti tas valstybes, kurios yra toli nuo konflikto – Afrika, Lotynų Amerika, tačiau net ir ten jiems pavykstą tą daryti vis mažiau
Aukštųjų mokyklų vaidmuo
Kalbėdamas apie jaunąją kartą ugdančio universiteto svarbą, LR Prezidentas skatino kurti draugišką dialogą su aplinkiniais bei nešti žinią apie Rusijos necivilizuotus veiksmus, jog šalis agresorė būtų izoliuota nuo kitų ne tik ekonominiu, tačiau ir moraliniu požiūriu.
„Aš Alma matter suprantu kaip tam tikrą civilizacijų bendrabutį – jūsų bibliotekos laiptai papuošti valstybių, kurių studentai čia studijuoja, pavadinimais. Tai rodo, kad jūs bendraujate tarpusavyje, susitinkate įvairiomis progomis, todėl neškite tą žinią ir tiesą apie konfliktą, ypač tų valstybių studentams, kurios yra toli nuo konflikto. Pripažinsiu, vargu ar būčiau toks jautrus ir taip gerai suprasčiau konflikto esmę, jei gyvenčiau ten, kur dominuoja propaganda ar nėra patikimų informacijos šaltinių“, – sakė jis.
LR prezidentas kreipėsi į studentus sakydamas, jog jaunoji karta yra ateities inovacijų kūrėjai, kurių ekspertiškumas visada vertinamas stiprinant įvairias sritis: „Žinau, jog KTU yra kalvė tų specialistų, kurių itin reikia Lietuvos ekonomikai. Tai yra specialistai, kurie dar būdami studentais yra graibstomi ir anksti pradeda sako karjerą pasirinktoje srityje“.
Kaip vieną iš aktualiausių pramonės sričių, kurios pažanga yra būtina, G. Nausėda paminėjo karinės amunicijos gamybos sektorių. Šios srities svarba šalies saugumui – nenuginčijama.
„Lietuvoje mes turime vieną ar kitą objektą, kuriuo galime didžiuotis, pavyzdžiui, antidronai, kuriuos ukrainiečiai labai vertina. Tačiau tai nėra didelės partijos įrangos, kurią galime patys pagaminti ir išsiųsti į Ukrainą. Reikia plėsti mūsų amunicijos gamybos pajėgumus, atidaryti naujas įmones. Tikėtina, kad galbūt jums net rytoj teks ši garbinga pareiga – karinėje pramonėje tiesiogiai dirbti Lietuvos saugumui“, – sakė LR Prezidentas.
Jam antrino KTU rektorius E. Valatka, kurio teigimu universitete ne vieną dešimtmetį buvo vystomos technologijos, siejamos su valstybės saugumu, gynybinėmis inovacijomis: „Tačiau naujovių idėjos kartais lieka idėjomis. Todėl svarbu kartu kurti veikiančią inovacijų ekosistemą, turėti visas jų dedamąsias, jog sugalvotos idėjos būtų realizuotos“.
KTU informascija
