Lietuva prisijungė prie lyderiaujančių šalių klimato kaitos srityje – Finansų ministrų koalicijos klimato veiklai (angl. Coalition of Finance Ministers for Climate Action). Koalicijos veiklos tikslas – padėti šalims pritraukti ir nukreipti nacionalinių klimato tikslų įgyvendinimui reikalingą finansavimą, nustatyti gerąsias praktikas, tokias kaip klimato biudžeto, žaliųjų investicijų ir pirkimų strategijų sudarymas, ir įtraukti klimato kaitos rizikas į šalių ekonominį planavimą. Koalicija šiuo metu vienija 43 valstybes, iš kurių 16 – ES narės.
„Lietuva siekia tapti lydere tvarių finansų srityje ir prisijungimas prie Finansų ministrų koalicijos klimato veiklai yra dar vienas žingsnis, skatinant išnaudoti tvarių finansų teikiamas galimybes klimato kaitos padariniams suvaldyti. Ši koalicija paskatins bendradarbiavimą su kitomis šalimis, siekiant bendro supratimo apie kovos su klimato kaita politikas ir praktikas“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
Koalicija įkurta 2019 m. balandį, patvirtinus 6 koalicijos veiklos principus („Helsinkio principai“). Vadovaujantis šiais principais, siekiama prisidėti prie klimato kaitos padarinių suvaldymo finansinėmis priemonėmis ir Paryžiaus klimato kaitos susitarimo įsipareigojimų vykdymo.
Lietuvos patirtį ir pasiekimus šioje srityje Finansų ministras Vilius Šapoka pristatė ir rugsėjį Niujorke vykusiame Pasaulio ekonomikos forumo aukščiausio lygio susitikime dėl tvaraus vystymosi poveikio. Pasak V. Šapokos, Lietuva įsitvirtina kaip lyderė regione tvarių (žaliųjų) finansų srityje, siekdama iš anksto pasirengti būsimiems pokyčiams ir prisidėti prie klimato kaitos padarinių suvaldymo finansinėmis priemonėmis.
Mūsų šalis pirmoji kartu su Europos Komisija ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku pradeda vykdyti tvarių finansų projektą, kuris suteiks finansinėms institucijoms daugiau galimybių pritraukti lėšų Lietuvos įmonių finansavimui bei sukurs sąlygas ateiti naujiems tarptautiniams investuotojams. Jo metu bus rengiamas Lietuvos veiksmų planas dėl tvarių (žaliųjų) finansų bei Žaliojo finansų instituto įsteigimo Lietuvoje galimybių studija.
Be to, iki šiol Lietuva jau nemažai nuveikė tvarių finansų srityje, ženklią ES investicijų dalį (1,3 mlrd. eurų) 2014–2020 m. skirdama tvarios plėtros tikslams. Pernai Vyriausybė viena pirmųjų Europos Sąjungoje rinkoje išplatino žaliųjų obligacijų emisijas, kurių metu pritrauktos lėšos bus panaudotos žaliesiems projektams įgyvendinti – daugiabučių modernizavimui ir energetiniam efektyvumui didinti. Lietuvos pastangos diegti naujoves buvo įvertintos Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko – pernai mūsų šalis apdovanota aukso medaliu už daugiabučių namų renovacijos projektą.
Papildoma informacija:
„Žalioji“ ekonomika yra vienas iš Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“ prioritetų. Iki šiol Lietuva jau nemažai nuveikė tvarių finansų srityje, didelę ES investicijų dalį (1,3 mlrd. eurų) 2014–2020 m. skirdama tvarios plėtros tikslams. Europos Sąjunga ir kitų pasaulio šalių vyriausybės, priimdamos Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, įsipareigojo siekti darnesnės ekonomikos ir skirti tam reikalingas lėšas, didžiąją dalį pritraukiant iš privataus sektoriaus.
Finansų ministerijos informacija
