Lietuvos kultūros taryba tęsia ciklą – „Kuriančios savivaldybės“. Šios straipsnių serijos tikslas yra atvaizduoti kiekvienos iš šešiasdešimties Lietuvos savivaldybių kultūrinį portretą. Neretai manoma, kad kultūrinis vyksmas egzistuoja tik Vilniuje, o kitur egzistuoja kultūrinė praraja. Tad šį kartą kviečiame susipažinti su Elektrėnų savivaldybės kultūriniu gyvenimu.
Elektrėnų miestas ir savivaldybė – vieni jauniausių Lietuvoje. Miestas įkurtas 1962 m., o savivaldybė savarankišką gyvenimą pradėjo jau nepriklausomoje Lietuvoje 2000 metais. Elektrėnų savivaldybė išnaudoja savo geografinę padėtį – būdama pusiaukele tarp Vilniaus ir Kauno, ji yra viena iš 17 savivaldybių, kurioje gyventojų skaičius auga (nuo 2019 iki 2025 m. Elektrėnų sav. gyventojų padaugėjo nuo 23,2 iki 24,7 tūkst.), investicijos ir atlyginimai vieni aukščiausių (aukštesni atlyginimai buvo tik Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Kauno rajone).
Nors Elektrėnų savivaldybėje gyventojų daugėja, kultūros rodikliai yra tarp atsiliekančių – 2022 m. K. Mažeikaitės sudarytame „Savivaldybių kultūros indekse“* ji užėmė tik 49-ą vietą iš 60-ies. Savivaldybių kultūros indeksas vertina kultūros situaciją iš 7 perspektyvų, atsižvelgiant į kūrėjų skaičių, kultūros organizacijų aktyvumą, savivaldybės finansavimą kultūrai, kultūros paveldą ar gyventojų įsitraukimą į kultūrines veiklas. Savivaldybė beveik visose srityse yra vidutiniokė ar reitingo gale.
2026 m. „Lietuvos gyventojų dalyvavimo kultūroje ir pasitenkinimo kultūros paslaugomis tyrimas“** parodė, kad Elektrėnų savivaldybės gyventojai lyginant su 2023 metais buvo labiau tolerantiški priimant skirtingas kultūras, deja, didesnė jų dalis nesiejo savo asmeninio tapatumo su Lietuvos kultūra, jiems ne taip patrauklu ir sunkiau kalbėti lietuvių kalba, jie rečiau lankė kultūros paveldo objektus, patys užsiėmė kūrybine ar kultūrine veikla, vartojo kultūros produktus.
Vis dėlto Elektrėnų sav. gyventojai juto, kad kultūros paslaugų kokybė augo. Prie to galėjo prisidėti Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos veikla, kuri 2023 m. reorganizavo senąjį Literatūros ir meno muziejų į Elektrėnų krašto muziejų su padaliniais Abromiškėse, Lazdėnuose ir Jagėlonyse.
„Muziejus siekia puoselėti viso Elektrėnų krašto istorinį ir kultūrinį paveldą neapsiribojant tik pačio miesto istorija, bet apimant visą savivaldybę. Vienos veiklos vyko pačiuose Elektrėnuose, buvo skirtos visos savivaldybės istorijai, pvz., 2025 m. konferencija, skirta Elektrėnų miesto 65 m. ir savivaldybės 25 m. sukaktims. Bendradarbiaujant Elektrėnų savivaldybės administracijai, Abromiškių dvaro savininkui ir Elektrėnų krašto muziejui gimė idėja organizuoti renginį, skirtą 1812 m. Napoleono armijos žygiui į Rusiją paminėti (šio žygio metu pats imperatorius birželio 27 d. nakvojo Vievio apylinkėse esančiame dvare, esančiame netoli Vievio). Lazdėnuose yra kuriama nauja ekspozicija Lietuvos nepriklausomybės kovoms ir gyvenimui ties Lietuvos – Lenkijos demarkacine linija, kuri ėjo ties šia gyvenviete. Šiuo metu muziejus vykdo jaunimo skatinimo projektą „Elektrėnų kraštas: tautodailės kodas“, finansuojamą Elektrėnų savivaldybės. Jame jaunimas susipažįsta su Elektrėnų krašto tautodailės meistrais, tradicija ir darbais. Be tokių, į vietos identitetą ir istoriją orientuotų veiklų, muziejus su biblioteka dalyvauja ir nacionaliniuose („Lietuvos muziejų kelio“ kasmetinėse programose) ir tarptautiniuose projektuose (Europos paveldo dienose)“ – pasakojo naujasis muziejaus vedėjas Tomas Petrauskas.
Kaip rodo minėtas pavyzdys, nevyriausybinis sektorius (NVO) yra svarbi kultūrinio gyvenimo dalis. Lietuvos kultūros tarybos (LKT) statistika rodo, kad Elektrėnų savivaldybėje yra palyginti mažai kultūros įstaigų – 26 pateikė paraiškas į LKT 2014-2026 m., t. y. daugiau nei per dešimtmetį (kaimyniniuose Trakų r. – 53, Kaišiadorių r. – 35). NVO plėtra padėtų padidinti kultūros paslaugų įvairovę ir sklaidą savivaldybėje. Nors iš 26 organizacijų, 20 buvo NVO. Iš viso finansuotos – 10 įstaigų, 7 iš jų buvo NVO.
Be naujų įstaigų kūrimo, galima pasitelkti kitą turtą, kurio savivaldybė nestokoja – kultūros paveldą. „Savivaldybių kultūros indekse“ apskaičiuota, kad tūkstančiui gyventojų tenka 5,86 nekilnojamų kultūros vertybių ir tai buvo aukšta 15 iš 60 vietų. Tai reiškia, kad pagonybės laikus menančių pilkapių ir piliakalnių (kurių gausu Neries regioniniame parke), dvarų ir bažnyčių savivaldybėje daugiau, kurie gali būti pasitelkti puoselėti savo tapatybę ir kultūrą. Vienas gražiausių Lietuvoje kaimų – Grabijolai – yra Elektrėnų savivaldybėje, įsikūręs senųjų pilkapynų vietoje. Vievis ir Semeliškės – seni, LDK laikus menantys miesteliai su savita urbanistine struktūra. Kartu 2026 m. Semeliškės yra viena iš mažųjų Lietuvos kultūros sostinių, kas taip pat gali pagyvinti savivaldybės kultūrinį gyvenimą.
Sukūrus kultūriškai aktyvią aplinką gali padaugėti kūrėjų ir menininkų savivaldybėje. 2024 m. jų buvo palyginti mažai – 23 (2024 m. „Menininkų kūrybinės ir ekonominės aplinkos vertinimo tyrimo“*** duomenys), kai kaimyniniuose Trakų r. – 72, Kaišiadorių r. – 36. Trūko ir mėgėjų meno kolektyvų (2022 m. Savivaldybių kultūros indekso duomenys) – jų buvo 30, kai Trakų r. – 45, Kaišiadorių r. – 63.
„Taigi, pasitelkiant kultūros paveldą, steigiant naują muziejų, skatinant nevyriausybinio kultūros sektoriaus plėtrą Elektrėnų savivaldybė ne tik pakiltų „Savivaldybių kultūros indekse“, bet ir praturtintų gyventojų kultūrines patirtis, kas augintų jų gyvenimo kokybę. „Lietuvos gyventojų dalyvavimo kultūroje ir pasitenkinimo kultūros paslaugomis tyrimas“ parodė, kad gyventojai, kurie aktyviai kuria, dalyvauja kultūroje ar skaito knygas, yra laimingesni, todėl raktai į gyventojų laimę yra savivaldybės rankose“, – teigė Lietuvos kultūros tarybos vyresnysis analitikas Martynas Tininis.
* K. Mažeikaitė. Savivaldybių kultūros indeksas. 2022
** Alina Mickevič-Radžvilienė ir Diana Sutkaitytė (KOG institutas). Gyventojų dalyvavimas kultūroje ir pasitenkinimas kultūros paslaugomis. 2026
*** R. Kregždaitė, K. Mažeikaitė, K. Šulskutė. Menininkų kūrybinės ir ekonominės aplinkos vertinimas. 2025
Lietuvos kultūros tarybos informacija ir nuotrauka
Atnaujinimo data: 2026-07-22
Taip pat skaitykite:
Prasidėjo 48-oji UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesija
Darbą pradeda kultūros ministro Luko Alsio politinė komanda
Liepojoje prasidėjusiuose Baltijos muzeologijos mokyklos mokymuose – dėmesys muziejų ateičiai
„Knygų starto“ projektas auga: lietuviška knyga pasieks dar daugiau diasporos vaikų
