Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų (KTU SHMMF) mokslininkų tyrimas atskleidė, jog Lietuvoje vis dar egzistuoja abejonės dėl klimato kaitos kilmės priežasčių. Todėl įvairioms šalies institucijoms labai svarbu sutelkti jėgas didinant visuomenės sąmoningumą šia tema.
KTU tyrėjų komanda, įgyvendindama LMT finansuojamą projektą „Klimato krizės socialiniai sprendimai: elgsenos profiliai ir tikslinė komunikacija“, siekia identifikuoti Lietuvoje egzistuojančius auditorijų segmentus, prisidėsiančius prie tikslinių strategijų klimato kaitos problemų komunikacijai ateityje, kūrimo.
„Būtinybė segmentuoti ir geriau pažinti savo auditoriją – svarbi bet kurio komunikacijos proceso dalis. Tad, aiškiai suvokiami skirtingi auditorijos narių interesai ir jiems pritaikyta informacija gali svariai prisidėti prie komunikacijos efektyvumo“, – sako projekto tyrėja, KTU SHMMF lektorė Agnė Budžytė.
Kalbant apie klimato kaitą ir jos sprendimą, kaip vienas galimų auditorijos segmentavimo įrankių, gana dažnai naudojama Jeilio universiteto mokslininkų sukurta „Šešių Amerikų“ (ang. Six Americas) klasifikacija.
„Ši klasifikacija remiasi idėja, kad žmonės skirtingi ir turi skirtingas psichologines, kultūrines ir politines priežastis veikti ar neveikti kovoje su klimato kaita. Klasifikacija atsižvelgdama į egzistuojančius auditorijos skirtumus tarp įsitraukimo/motyvacijos, susirūpinimo ir tikėjimo problemos egzistavimo lygių išskiria šešis galimus auditorijos segmentus“, – sako KTU mokslininkė.
- Nerimaujantys (ang. alarmed) – asmenys tvirtai tikintys klimato kaita ir jaučiantys didelį nerimą dėl galimų pasekmių, palaikantys aktyvią politiką, bei aktyviai įsitraukę į asmeninius ir visuomeninius pokyčius siekiant tvarios ateities.
- Susirūpinę (ang. concerned) – kaip ir Nerimaujantys, pripažįstantys, kad klimato kaita yra svarbi problema, remiantys klimato kaitos politiką, tačiau su tam tikromis išlygomis, užsiimantys įvairiomis tvariomis praktikomis, tačiau ne taip nuosekliai.
- Atsargūs (ang. cautious) – asmenys pripažįstantys klimato kaitos realybę, bet nelaikantys to prioritetu, pirmenybę teikiantys saikingai politikai ir linkstantys reikalauti naudos už įsitraukimą, besilaikantys tam tikro tvaraus elgesio, bet neišlaikantys nuoseklumo.
- Neįsitraukę (ang. disengaged) – turintys ribotą žinojimą ir supratimą apie klimato kaitą, dažniausiai nesidomintys šia problema ir netaikantys individualių tvaraus elgesio praktikų.
- Abejojantys (ang. doubtful) – nepripažįstantys klimato kaitos kaip problemos egzistavimo arba abejojantys žmogaus veiklos įtaka. Dažnu atveju veikiami klaidingos informacijos ir abejonių dėl mokslinio konsensuso, menkai besirūpinantys tvarios veiklos praktikomis.
- Atmetantys (ang. dismissive) – neigiantys klimato kaitą ir nelaikantys to rimto susirūpinimo klausimu. Motyvuojantys ideologiniais ir/ar politiniais veiksniais.
Lietuvos gyventojų klimato krizės tipai
2022 metų pabaigoje atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė, jog tarp Lietuvos gyventojų dominuoja susirūpinusių ir atsargių auditorijų segmentai.
Kiekvienas iš šių auditorijos segmentų turi skirtingus informacijos prioritetus, pvz. turintiems gilesnį problemos suvokimą ir žinojimą, kur kas aktualesnė informacija apie kasdienines praktikas, galinčias paskatinti aktyviau prisidėti prie problemos sprendimo.
Tad, informacija apie tvarų transportą, energijos taupymą ir atsakingą vartojimą, ekologiškų iniciatyvų ekonominę naudą ir kt. aspektus turėtų gana nemažą potencialą tarp Lietuvos gyventojų.
Nors visiškų klimato kaitos skeptikų Lietuvoje gana mažai, būtinybė ir toliau kalbėti apie klimato kaitos problemų aktualumą kasdieniniame gyvenime išlieka. KTU tyrėjų komanda pastebi, kad egzistuojančios abejonės dėl vyraujančio mokslinio konsensuso, klimato kaitos kilmės priežasčių ir kitų niuansų rodo, jog tiek mokslininkai, tiek politikai, verslo organizacijų ir kt. institucijų atstovai dar turi nemažai darbo siekiant demistifikuoti klimato kaitą, bei didinant visuomenės sąmoningumą.
Taip pat, KTU tyrėjai teigia, jog norint užtikrinti didesnį visuomenės susitelkimą ir įgalinimą, bei siekiant maksimaliai gerų rezultatų būtina skatinti organiškas „iš lūpų į lūpas“ sklindančias žinutes.
„Žvelgiant į tyrimo metu gautus rezultatus matyti, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų jau yra gana gerai informuoti tiek apie galimas klimato kaitos priežastis, tiek apie jų pačių indėlio svarbą, tad susiklosčiusi situacija rodo, jog neturime bijoti kalbėti apie klimato kaitą ir galimus jos sprendimus su savo draugais, kolegomis ir artimaisiais, nes didelė tikimybė, kad rasite bendrų sąlyčio ir interesų taškų. Gerųjų praktikų pavyzdžiai, pasidalinimas patirtimis ir idėjomis gali įkvėpti pokyčiams ir diskusijomis, kurios ne tik sutelks bendruomenes, bet, tikėtina, paskatins ir tvarius kolektyvinius pokyčius“, – sako A. Budžytė.
Tekstas parengtas vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Klimato krizės socialiniai sprendimai: elgsenos profiliai ir tikslinė komunikacija“ (KLIM-KOM).
KTU informacija
