Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, praėjusiais metais, geležinkelių transportu pervežta ~26 mln. tonų krovinių, o kelių transportu maždaug 5 kartus daugiau, ~138 mln. tonų.
Visgi nuo kelių ant bėgių greičiau pereiti turėtume dėl ekonominių, strateginių ir aplinkosauginių priežasčių. Kodėl dar esame taip toli nuo to?
LR Ryšių Reguliavimo tarnybos organizuotoje konferencijoje „Bėgiais į ateitį: iššūkiai ir sprendimai“ ieškota atsakymų į klausimus, kaip tobulinti geležinkelių tinklo infrastruktūrą, didinti konkurencingumą krovinių vežimo geležinkeliais rinkoje bei priartėti prie Europos žaliojo kurso tikslų, daugiau krovinių vežti bėgiais.
Ryšių reguliavimo tarnybos Geležinkelių ir pašto reguliavimo grupės vyr. patarėja Agnė Čižienė teigia, kad pagrindinė kliūtis siekiant pokyčio, yra finansai.
„Pagrindinis dalykas, ką dabar įvardija vežėjai, geležinkelių klientai, tai yra kaina. Vežti keliais jiems tiesiog yra pigiau. Čia padėtų valstybės didesnis finansinis indėlis į infrastruktūros išlaikymą. Tačiau tai yra kompleksinis klausimas, turime siekti, kad kuo daugiau perkeltume krovinių ant bėgių, daryti patrauklesnę kainą, ieškoti, kaip tą padaryti“, – sako A. Čižienė.
Europos žaliojo kurso įpareigojimai
Susisiekimo ministerijos pozicija, jog ekologiniai motyvai yra ne mažiau svarbūs nei ekonominiai, tačiau žaliojo kurso siekių įgyvendinimas stringa.
„Geležinkelio transporto sektoriuje naujovės yra itin imlios investicijoms. Bet kokie sprendimai, kurie leistų paskatinti ekologiškesnį transportą, reikalauja daug lėšų tiek į geležinkelio elektrifikavimą, tiek, iš vežėjų pusės, yra reikalingos investicijos į parko atnaujinimą, elektrinių traukinių įsigijimą. Tai būtent tos priežastys lemia, kad ne taip greitai mes įvydome pokyčius, pajaučiame norimą efektą“, – sako Susisiekimo ministerijos vandens ir geležinkelių transporto politikos grupės vyr. patarėja Jurgita Norkienė
Geležinkelių tinklas vis aktualesnis keleiviams
Dar vienas iššūkis geležinkelių sektoriui, anot A. Čižienės, yra tai, jog keičiantis keleivių ir krovinių vežimo struktūrai, t.y. infrastruktūrą vis labiau išnaudojant keleiviams vežti, išliekame viena iš valstybių, kuri brangiausiai apmokestina krovinių vežėjus.
Žvelgiant į bendrą geležinkelių tinklo panaudojimą, kasmet vis daugiau procentų užima keleivių judėjimas.
Ir nors padidėjęs piliečių susidomėjimas traukiniais kaip keliavimo priemone labai džiugina, procentaliai mažėja tinklo panaudojimas kroviniams vežti, kas, anot ekspertės nėra teigiamas momentas: „Infrastruktūros išlaikymui renkant įmokas tik iš krovinių vežėjų, jiems kyla sunkumų konkuruoti kitų transporto modų atžvilgiu, o žaliojo kurso siekis perkelti kiek įmanoma daugiau krovinių nuo kelių ant geležinkelių, tampa sunkiau įgyvendinamas“, – sako Agnė Čižienė.
2023-iaisias kroviniams teko 42 proc. viso geležinkelių panaudojimo skaičiaus, o štai praėjusiais metais jau 38 proc. Likusi dalis – keleiviams.
Ar rinka – konkurencinga?
Paklausta, kodėl dar geležinkelių infrastruktūros tapimas palankesne platforma krovinių vežėjams yra komplikuotas, RRT atstovė sako, jig ši struktūra sunkiai atsiveria konkurencijai.
Mat krovinių vežėjų skaičiui augant, jų rinkos dalis infrastruktūros naudojime išlieka labai maža.
„Keleivių vežimo rinkoje situacija analogiška. Pagrindinis keleivių vežėjas Lietuvoje yra vienas, o ilgą laiką trūkumas jungčių su Vakarais buvo laikomas kliūtimi naujiems vežėjams. Tikimasi, kad situaciją pakeis „Rail Baltica“. Visgi šiuo metu svarstomi Geležinkelių transporto kodekso pakeitimai kelia susirūpinimą, nes gali sudaryti teisines sąlygas riboti naujų vežėjų veiklą, jei ši esą trikdo viešąsias keleivių vežimo paslaugas. Tokie ribojimai gali atidėti ar atgrasyti naujus rinkos dalyvius, o galiausiai nukentėtų keleiviai“, – sako RRT vyr. patarėja A. Čižienė.
Tuo tarpu „LTG Infra“ paslaugų vystymo ir pardavimų padalinio vadovė Jadvyga Dirmantienė teigia, kad nuogąstavimai dėl rinkos konkurencingumo nebuvimo, yra šiek tiek prasilenkiantys su realybe.
Jos teigimu, rinka klesti, tik galbūt ne taip greitai, kaip norėtųsi ir signalai, indikuojantys apie rinkos konkurencijos atsiradimą, yra teigiami.
„2024 metais turime du naujus vežėjus, 2025-aisiais dar vieną naują vežėją, kuriam buvo suteikta teisė atlikti vežimus. Tai ką tai reiškia? Prie keturių vežėjų, kurie rinkoje veikia jau ilgai, prisijungė trys nauji. Reikia suvokti, kad siekiamai konkurencijai rinkoje reikia laiko, bet judėjimas tikrai vyksta, į rinką ateina nauji žaidėjai, leiskim jiem parodyt, ką jie gali“, – sako „LTG Infra“ paslaugų vystymo ir pardavimų padalinio vadovė Jadvyga Dirmantienė.
Visgi, nepaisant pavienių teigiamų ženklų, geležinkelių transporto rinkos plėtra lieka ribota.
Rinkos dalyviai sutaria: be aiškių valstybės strateginių sprendimų, skatinančių šio sektoriaus augimą ir sinergiją su kelių bei jūrų transportu, proveržio tikėtis nerealu.
