Vasario 28 d. prasidėję JAV ir Izraelio oro smūgiai prieš Iraną sukrėtė Maskvą. Rusijos ekspertai teigė, kad siaura JAV ir Irano derybų Ženevoje darbotvarkė, sutelkta į Irano branduolinį sodrinimą, rodo, jog JAV rengiasi tik ribotam smūgiui, nukreiptam į Irano branduolinius objektus, kaip ir 2025 m. birželio mėn. (Rossiiskaya Gazeta, vasario 26 d.).
Kai kurios su valstybe susijusios žiniasklaidos priemonės spėliojo apie mažą JAV visuomenės paramą karinei operacijai Artimuosiuose Rytuose (Izvestiya, vasario 26 d.). Kremlius, bent jau viešai, nesitikėjo, kad JAV surengs masinį pirmąjį smūgį Irano vadovybei (Kommersant, kovo 1 d.). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas po smūgių surengė skubų virtualų Saugumo tarybos posėdį. Skirtingai nei įprasta, Kremlius nepaskleidė nė žodžio apie posėdžio eigą (RIA Novosti, vasario 28 d.).
Po smūgių Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė smerkianti JAV ir Izraelio „agresiją“ (Rusijos užsienio reikalų ministerija, vasario 28 d.). Kremlius nepasiūlė jokios materialinės paramos, nepaisant 2025 m. sausio mėn. pasirašyto visapusiško strateginio partnerystės susitarimo su Iranu (Rusijos užsienio reikalų ministerija, 2025 m. spalio 2 d.; Radio Svoboda, vasario 23 d.).
Rusijos slaptas oro gynybos ginklų tiekimas Iranui per pastaruosius kelerius metus neturėjo didelės reikšmės – Kremlius negali skirti didelio kiekio ginklų, nes Ukrainos raketų smūgių nuotolis ir tikslumas didėja (Meduza, vasario 28 d.). Užsienio reikalų ministerijos pareiškime apie tai neužsimenama.
Ten neminima Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija (SBO), prie kurios Iranas prisijungė 2023 m. liepos mėn. 2025 m. gruodžio mėn. SBO surengė daugiašales karines pratybas „Sahand-Anti-Terror“ (Vpoanalytics, 2025 m. gruodžio 10 d.).
Maskvos pareiškime taip pat neminima BRICS, prie kurios Iranas prisijungė 2024 m. sausio mėn. Iranas dalyvavo keliose karinėse pratybose su savo partneriais, įskaitant pratybas „Maritime Security Belt“ su Rusijos ir Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) karo laivais Hormuzo sąsiauryje, vos savaitę prieš prasidedant karo veiksmams (Rossiiskaya Gazeta, vasario 19 d.)
BRICS yra laisva politinė-ekonominė grupė, kurią iš pradžių sudarė Brazilija, Rusija, Indija, Kinijos Liaudies Respublika (KLR) ir Pietų Afrika… . Anksčiau šį mėnesį Nikolajus Patruševas, Rusijos jūrų valdybos pirmininkas ir vienas iš senų Putino draugų, netgi prognozavo, kad BRICS pratybos atgrasys Vakarų „piratavimą“ (AiF.ru, vasario 17 d.).
Tą dieną, kai JAV atnaujino atakas, Prancūzija sušaukė skubų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį. Rusija greitai prisijungė, pristatydama šį žingsnį kaip bendrą iniciatyvą su KLR (Interfax, vasario 28 d.). Kaip ir buvo galima tikėtis, posėdis buvo bevaisis, tačiau Rusijos pasiuntinys Vasilijus Nebenzya pasmerkė JAV ir Izraelio ataką daug griežtesniais žodžiais nei Kinijos ambasadorius Fu Cong, kuris tik išreiškė gilų diplomatinį susirūpinimą (Rossiiskaya Gazeta, kovo 1 d.)
Nebenzya ypatingąi piktinosi tuo, kad Jungtinės Valstijos planavo šiuos išpuolius tuo metu, kai derėjosi su Iranu, teigdamas, kad Jungtinės Valstijos „smeigė [Iranui] į nugarą“ (Komsomolskaja Pravda, kovo 1 d.).
Kai kurie Rusijos bulvariniai leidiniai teigia, kad šis laikas turėtų būti įspėjimas Kremliui, kuris Ženevoje toliau derasi su ta pačia JAV derybininkų pora – Steve’u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu (MK.ru, kovo 1 d.).
JAV ir Rusijos derybos šiuo metu yra sustabdytos, o planų jas tęsti Abu Dabyje greičiausiai atssakyta. Tačiau Kremlius nuolat siunčia prieštaringus signalus apie savo pasirengimą priimti JAV saugumo garantijas Ukrainai ir bauginimus pasitraukti iš derybų, jei Kijevas atsisakys pasitraukti iš Donecko regiono (Radio Svoboda, vasario 28 d.; Novaya Gazeta Evropa, kovo 1 d.).
Maskva labiausiai susirūpinusi dėl tebevykstančių JAV ir Izraelio oro smūgių poveikio naftos kainoms. Naftos kainos visada yra Rusijai labai svarbus klausimas, tačiau, atsižvelgiant į Rusijos ekonomikos krizę ir sankcijas jos naftos eksportui, šiuo metu tai yra prioritetinis klausimas (Izvestiya; Komsomolskaya Pravda, kovo 1 d.).
Valstybės finansų krizė gilėja, todėl Kremlius mažina išlaidas ir didina mokesčius, rizikuodamas ekonomikos sąstingiu (The Moscow Times, vasario 25 d.). Rusijos naftos eksporto pajamų padidėjimas dėl smūgių poveikio pasauliniam tiekimui gali sumažinti nepopuliarių finansinių priemonių skubumą, tačiau palengvėjimas bus tik laikinas.
Kai kuriems Rusijos pareigūnams ir oligarchams karo veiksmai Irane reiškia tik sunkios konkurencijos su Iranu Kinijos ir Indijos naftos rinkose pabaigą (Lenta.ru, vasario 25 d.).
Tačiau Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui šie išpuoliai yra labai asmeniški. Pirmasis išpuolių taikinys buvo Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei – Putinas savo užuojautos laiške pasmerkė jo „nužudymą“ kaip „cinišką visų žmogiškosios moralės ir tarptautinės teisės normų pažeidimą“ (Rusijos prezidentas, kovo 1 d.).
Rusijos analitikai ir šovinistiški tinklaraštininkai teigia, kad aukščiausiosios vadovybės pašalinimas negali sugriauti tvirto Irano valdymo sistemos pagrindo, todėl JAV strategija pakeisti režimą yra pasmerkta žlugti (Kommersant; TopWar.ru, kovo 1 d.).
Šie argumentai yra nereikšmingi Putinui, kuris yra apsėstas asmeninio saugumo ir netoleruoja jokios elito opozicijos savo autoritarinėje, diktatoriškoje sistemoje (Carnegie Politika, vasario 13 d.).
Istorija apie gruodžio pabaigoje įvykdytą Ukrainos dronų ataką prieš Valdajaus prezidento rezidenciją buvo demaskuota kaip grubus melas, tačiau didžiulė ataka prieš Khamenei rezidenciją Teherane vėl sukėlė Putinui baimę dėl „dekapitacijos“ atakos (Nastoyashee Vremya, sausio 5 d.; Meduza, kovo 1 d.).
Spekuliuojama, kad Putinas buvusio Libijos vadovo Muammaro Gaddafi baisią mirtį laiko pamokomu pavyzdžiu, kokia kaina autoritariniams lyderiams gali kainuoti režimo pasikeitimas. Jis galėjo bandyti sumažinti šią galimybę suteikdamas prieglobstį buvusiam Sirijos diktatoriui Basharui al-Assadui.
JAV suėmimas Venesuelos lyderio Nicolas Maduro atrodė kaip ypatingas atvejis, tačiau Khamenei ir jo šeimos išnaikinimas gali įtikinti Putiną, kad JAV yra pasirengusios nužudyti ar suimti nemalonaus valstybės lyderį.
Putino baimė gali peraugti į paranoją, o tai gali trukdyti sudaryti taikos susitarimą dėl Ukrainos. Putinas tikriausiai tikisi, kad Jungtinės Valstijos dar daug savaičių bus užsiėmusios Iranu, o tai galėtų sumažinti spaudimą jam priimti kompromisą, kuris neatitiktų jo maksimalistinių karo tikslų. Vis dėlto jis negali nepastebėti, kad Rusijos nesugebėjimas padėti vienam iš nedaugelio likusių strateginių partnerių atskleidžia jos karo sustiprintą silpnumą, o tai yra prasta derybinė pozicija.
EURASIA DAILY MONITOR, Pavel K. Baev
