Naujasis žemės ūkio ministras Giedrius Surplys prieš paskiriant jį ministru buvo pristatytas kaip puikus derybininkas. Paaiškėjo, kad išsiderėti kompensacijų iš Europos Sąjungos (ES) nėra lengva, nes tam reikia, kad Lietuvos valstybės institucijos pritaikytų tam tinkamus įrankius ir metodikas nuostoliams apskaičiuoti ir vėliau dėl jų derėtųsi.
„Draudiminis įvykis“ be draudėjo
Žmogus, kuris prarado derlių ne dėl savo kaltės, visuomet tikisi sulaukti pagalbos iš valdžios.
Pirmadienį G. Surplys pranešė, kad Europos Komisija (EK) mūsų šalies ūkininkams nekompensuos nuostolių, patirtų dėl sausros, nors šią vasarą daugelyje Lietuvos rajonų buvo paskelbta stichinė sausra, o kai kuriuose rajonuose buvo paskelbta ir ekstremali situacija.
„Paskutinės žinios, čia jau ir Vokietijai įsitraukus, iš Europos Komisijos yra tos pačios: kadangi tai draudiminis įvykis, tai Europos Komisija nekompensuos šitų nuostolių“, – sakė G. Surplys.
Nekomentuosiu gandų iš EK – matysime, kaip bus.
Bet jau dabar kai kurie pieno gamintojai, ypač smulkieji ūkininkai, dėl sausros nepasiruošę pakankamai pašarų žiemai, parduoda karves ir naikina ūkius. Per metus smulkiųjų pieno ūkių Lietuvoje sumažėjo 12 procentų. Tuo tarpu lenkai ir danai Lietuvoje superka ne tik pieną, karves, bet ir pašarus. Kaina už ruloną jau pasiekė 100 eurų kainą. Tik kad ir tų rulonų stokojama: žolė mulčiuojama, mažėja presuoto šieno ir šienainio.
Danai skyrė dideles išmokas šienui pirkti užsienyje, kad ūkininkams nereiktų skersti bandų. Mes gal išskersim… Paskui iš danų pirksime. Protinga….
Švedija nuo sausros nukentėjusiems ūkininkams skirs 117 mln. eurų. Planuojama, kad apie 39 mln. eurų ūkininkus pasieks dar šiemet, o kita dalis bus išmokėta kitąmet. Šalies valdžia taip pat žada siekti didesnės paramos iš Europos Sąjungos.
Vokietijos ūkininkai reikalauja iš valstybės biudžeto nedelsiant skirti milijardą eurų sausros nuostoliams padengti. Parama bus suteikta, diskutuojama tik dėl jos dydžio skirtingoms šalies žemėms. Pavyzdžiui, Brandenburgo žemės ministro pirmininko kabinetas kaip pirmąją kompensaciją atlyginti žalai jau skyrė 5 milijonus eurų.
Brandžią valdžią išsirinkusios valstybės savo žemdirbiais rūpinasi kitaip, nei Lietuva.
O dėl „draudiminio įvykio“ norėčiau paklausti – kokia kompanija Lietuvoje draudžia nuo sausros?
Galimybių padėti Lietuva turi daug
Lietuvos ūkininkai, pernai skandinti lietaus, o šiemet deginti sausros, prašo valdžios mokesčių lengvatų. Lietuvos ūkininkų sąjunga siekia, kad ūkininkams būtų trejiems metams pratęstas lengvatinis gyventojų pajamų mokesčio tarifas, atidėtas „Sodros“ įmokos didinimas, suteiktos 3 metų mokestinės atostogos visiems besikuriantiems ūkininkams.
Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje praneša, kad ES valstybės narės gali teikti ūkininkams pagalbą remdamosis savo sprendimais.
Pagal konkrečios valstybės pagalbos žemės ūkiui taisykles, laikantis tam tikrų sąlygų, gali būti teikiama iki 80 proc. sausros sukeltos žalos (arba iki 90 proc. vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių) dydžio pagalba.
Pagalba pašarams pirkti gali būti skiriama kaip materialinės žalos arba netektų pajamų kompensacija.
Žalos kompensaciją taip pat galima skirti nebūtinai informuojant apie tai Europos Komisiją (vadinamoji de minimis pagalba).
Valstybės narės kiekvienam ūkininkui gali suteikti ne didesnę kaip 15 000 eurų pagalbą per trejus metus.
Pagal esamus Bendrosios žemės ūkio politikos teisės aktus numatyta įvairių kaimo plėtros srities priemonių. Jeigu ES valstybė narė sausros padėtį pripažįsta gaivaline nelaime (o daugelyje Lietuvos regionų buvo paskelbta stichinė situacija), ji gali skirti iki 100 proc. paramos, kad būtų atkurtas nuo sausros nukentėjęs žemės ūkio gamybos potencialas, skelbia EK.
Šios lėšos gali būti panaudotos investicijoms, pavyzdžiui, vėl užsėti ganykloms. Šią priemonę galima taikyti atgaline data. EK rekomenduoja, kad ūkininkai gali pranešti savo atitinkamoms nacionalinėms valdžios institucijoms apie išskirtinių aplinkybių atvejus, o valstybė narė gali atleisti juos nuo įsipareigojimų pagal įvairias schemas. Pavyzdžiui, ūkininkams bus leidžiama naudoti apsaugos juostas pašarų reikmėms.
Valstybės narės gali remti ūkininkus rizikos valdymo priemonėmis. Pavyzdžiui, jos gali finansiškai prisidėti prie savitarpio pagalbos fondų mokamų kompensacijų nukentėjusiems ūkininkams. Be to, ūkininkai, patyrę didesnių kaip 30 proc. vidutinių metinių pajamų dydžio nuostolių, turėtų gauti finansinę kompensaciją. Kartą per metus valstybės narės gali keisti savo kaimo plėtros programą, įtraukdamos vieną iš minėtų priemonių.
Ar to gali tikėtis Lietuvos žemdirbiai? Juokinga net klausti.
Pagailėjo iždo pinigų
Nacionalinė mokėjimo agentūra išmokėjo kompensacijas už praėjusiais metais dėl liūčių negalėtus pasėti ar pasėtus ir žuvusius žieminius pasėlius. Bendra išmokėtos paramos suma daugiau kaip 9 mln. eurų, jos sulaukė daugiau kaip 3,3 tūkst. žemdirbių.
Kompensacijos menkos palyginti su tais nuostoliais, kuriuos pernai patyrė žemdirbiai. Vienam ūkiui vidutiniškai teko 2727 eurai. Pabrėžiu – vidutiniškai. O realiai?
Žemdirbių organizacijos paskaičiavo, kad dėl liūčių žemės ūkis buvo patyręs iki 200 mln. eurų nuostolių. Tik po daugybės prašymų valstybės institucijos suskaičiavo nuostolius, kurie, jų nuomone, pasirodė daugiau kaip 20 kartų mažesni.
Kaip ir reikėjo tikėtis, Vyriausybė neskyrė tokio pat dydžio papildomų lėšų iš valstybės iždo, nors Europos Komisija tokią galimybę šalims narėms buvo palikusi.
Kokios pagalbos laukti iš Europos Komisijos?
Be paramos pagal galiojančius Bendros žemės ūkio politikos teisės aktus, EK priėmė du sprendimus padėti ūkininkams susidoroti su sausrų padariniais.
Pirma, ūkininkams bus išmokėti didesni išankstiniai mokėjimai – užuot laukę iki gruodžio, jie nuo spalio vidurio galės gauti iki 70 proc. tiesioginių išmokų ir 85 proc. kaimo plėtros išmokų, kad pagerėtų jų pinigų srautų padėtis.
Antras EK sprendimas keičia specialius žalinimo reikalavimus. Pasėlių įvairinimo ir ekologiniu požiūriu svarbių vietovių taisyklių dėl pūdymui paliktos žemės reikalavimams suteikiamos lengvatos, kad tokią žemę būtų galima naudoti pašarams auginti. Taip pat svarstoma galimybė taikyti daugiau žalinimo reikalavimų lengvatų, kad ūkininkai turėtų daugiau galimybių auginti pašarus.
Kas belieka mūsų ūkininkui…
Dešimtmečius neregėta sausra nusiaubė visą Europą.
Agrarinės ekonomikos institutas skelbia, kad šiemet Lietuvoje derlius 30 proc. mažesnis už pastarųjų penkerių metų vidurkį. Vidutiniškai Lietuvoje prikuliama apie 5 mln. tonų grūdų, šiemet jų, skaičiuojama, bus apie 1,5 mln. t mažiau.
Maždaug tiek sumažės lietuviškų grūdų eksportas, nes savo reikmėms jų sunaudojama vos 20 proc., kita dalis eksportuojama. Dėl mažesnio derliaus gali pritrūkti grūdų, skirtų pašarams.
Žemdirbiai sako, kad labiausiai pralošė su grūdų perdirbėjais iš anksto sudariusieji supirkimo sutartis, nes pasaulinėje rinkoje trūkstant grūdų dabar kaina už toną pakilusi iki 200 eurų už toną. Pasirašant sutartis ji tesiekė 160–165 eurus.
Latvijoje šių metų grūdų derlius bus maždaug 40 proc. menkesnis už pernykštį, skelbia organizacija „Žemdirbių seimas“.
Vokietijos ūkininkai dėl susidariusių nepalankių meteorologinių sąlygų jau prabilo apie bankrotus. Planuojamas bendras grūdų derlius siekia 41,4 mln. t, o tai net 6,6 mln. t mažiau nei įprastas vidurkis. Ypač prasta situacija Vokietijos šiaurinėje dalyje, kur tebesiaučia sausra.
Lenkijoje prikulta 10–15 proc. mažiau, Švedijoje ir Danijoje kritimas dar didesnis, todėl šios tradiciškai grūdus eksportuojančios šalys šiemet greičiausiai turės jų įsivežti. Rumunijoje ir Bulgarijoje derliaus nuėmimą sunkino gausūs lietūs.
Didžiausioje grūdų eksportuotojoje Rusijoje šiemet užfiksuotas mažiausias per pastaruosius trejus metus derlius.
Kiekviena milžiniškų nuostolių patyrusi valstybė problemą sprendžia savaip, bet numoti ranka į didžiausią pridėtinę vertę kuriančią ūkio šaką – žemdirbystę – gali tik visiškų neišmanėlių valdžia.
Kas belieka Lietuvos ūkininkui: melsti Dievą ne tik palankių orų, bet ir atsakingo, sąžiningo valdžios požiūrio. Ypač kai matome kitų šalių pavyzdžius, tomis pačiomis ekstremaliomis sąlygomis gebančių priimti adekvačius sprendimus.
TS-LKD Kauno skyriaus atstovas Kazys Starkevičius
tsajunga.lt informacija
