Namai dažnai „gyvena savo gyvenimą“ – šyla, vėsta, kvėpuoja, o su tuo kartais pasigirsta ir… garsai. Vienas iš jų – girgždesys iš stogo konstrukcijų. Tai gali būti vos girdimas traškesys vėjuotą naktį, arba ryškus, pasikartojantis garsas, kurį sunku ignoruoti. Jei garsas sklinda iš stogo – tikėtina, kad kaltos santvaros. Bet ką daryti, jei stogo santvaros pradėjo girgždėti?
Ar girgždėjimas visada reiškia problemą?
Pirmiausia svarbu suprasti, kad ne kiekvienas garsas reiškia konstrukcinę grėsmę. Mediena – natūrali medžiaga, kuri reaguoja į drėgmės, temperatūros, apkrovų pokyčius. Kai namuose šildoma, mediena plečiasi, kai vėsta – traukiasi. Šie judesiai gali sukelti girgždesį ar traškesį.
Pasak statybų technologo Tado Navicko: „Pirmieji metai po namo pastatymo – tai medienos adaptacijos periodas. Garsai šiuo metu visiškai normalūs. Jei jie nestiprėja ir nėra jokių kitų požymių (deformacijų, plyšių), dažniausiai nieko daryti nereikia.“
Tačiau jei girgždėjimas garsėja, tampa nuolatinis, girdimas net nesant vėjui – tai ženklas, kad reikia imtis veiksmų.
Galimos girgždėjimo priežastys
Stogo santvaros gali girgždėti dėl kelių pagrindinių priežasčių:
-
Temperatūros ir drėgmės pokyčių – labiausiai įprasta ir nekenksminga priežastis.
-
Prastai sujungtų konstrukcijų – kai mediena trinasi viena į kitą, ypač jei buvo naudotos neprofesionalios jungtys.
-
Atsipalaidavusių varžtų ar sraigtų – konstrukcija nestabili, todėl judėjimas sukelia garsą.
-
Per silpnų mazgų ar deformacijos – pavyzdžiui, jei apkrovos viršijo leistiną ribą (daug sniego, netinkama danga).
-
Nepilnai išdžiūvusios ar išlinkusios medienos – dažnas atvejis, kai naudojama nepakankamai brandinta ar nekalibruota mediena.
„Jei garsas kinta, pavyzdžiui, atsiranda tik stipraus vėjo metu ar iškart po lietaus – tai dažniausiai ženklas, kad konstrukcija juda daugiau, nei turėtų. Toks judėjimas – potenciali problema.“ – komentuoja stogų meistras Dainius Petrauskas.
Ką daryti pirmiausia?
Jei pastebėjai girgždėjimą – neskubėk griauti lubų ar ardyti stogo. Pirmiausia:
-
Užeik į palėpę ar techninę stogo erdvę. Pažiūrėk, ar matomi deformacijų požymiai – kreivos sijos, išlinkimai, plyšiai, atsilaisvinę tvirtinimo taškai.
-
Atkreipk dėmesį į orą. Girdisi tik šaltesnėmis dienomis? Tik po lietaus? Tik vėjuotą vakarą?
-
Užfiksuok garsus. Galima nufilmuoti ar įrašyti, tai padės vėliau paaiškinti meistrams.
-
Nepamiršk stebėti lubų. Jei jos pradeda trūkinėti, įlinkti – situacija rimtesnė nei tik garsas.
Kada kviesti specialistus?
Jeigu:
-
girgždėjimas dažnėja ar stiprėja,
-
atsirado vizualių deformacijų,
-
konstrukcija buvo montuota be projekto ar savarankiškai,
-
planuoji stogo renovaciją ar papildomas apkrovas (pvz., saulės modulius),
– reikėtų kuo greičiau kviesti statybos inžinierių ar stogų meistrą. Jie galės patikrinti konstrukcijas, išmatuoti deformacijas, pasiūlyti sprendimus: nuo tvirtinimų sustiprinimo iki dalinio konstrukcijos keitimo.
Ar galima sumažinti girgždėjimą patiems?
Kai kuriais atvejais – taip. Jei konstrukcija vizualiai stabili, bet garsai sklinda iš konkretaus mazgo, galima jį papildomai sutvirtinti. Tai gali būti:
-
papildomi varžtai ar sraigtai į tarpinį mazgą,
-
guminių ar medinių tarpinių įdėjimas (jei saugu),
-
metalinių jungčių (plokštelių) sustiprinimas.
Tačiau savarankiškas tvirtinimas gali pabloginti situaciją, jei netiksliai nustatyta problema. Tad verta pasitarti su specialistu, ypač jei santvaros buvo montuotos prieš daugiau nei 10 metų.
Stogo santvarų girgždėjimas ne visada reiškia avariją, bet visada yra ženklas, kad kažkas vyksta. Tylus, atsitiktinis girgždesys – tai natūrali medienos savybė. Bet jei garsai nuolatiniai, atsiranda lubų deformacijų ar nestabilumo jausmas – laikas reaguoti.
Neignoruokite garso. Tai pigiausias būdas išvengti brangių problemų ateityje. Ir jeigu kyla bent menkiausių abejonių, visada geriau vieną kartą pasikviesti meistrą, nei vėliau keisti visą stogą.
