Skaitau vakar informacinių agentūrų, laikomų rimtomis, pranešimą.
„Budapeštas, balandžio 28 d. (AFP-ELTA). Būsimasis Vengrijos ministras pirmininkas Peteris Magyaras antradienį pasisiūlė susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, siekiant „atverti naują dvišalių santykių puslapį“ ir išspręsti užsitęsusį ginčą dėl Ukrainos etninių vengrų teisių.
„Inicijuoju susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu birželio pradžioje, simboliškai Berehovėje, kurioje gyvena vengrų dauguma“, – sakė P. Magyaras savo „Facebook“ įraše po susitikimo su šio Ukrainos miesto, esančio vakarinėje Užkarpatės srityje.“
Vienas žodis šioje citatoje pakeičia visą jos svorį: „būsimasis“.
Peter Magyar dar nėra ministras pirmininkas. Jis net nėra išrinktas. Jis – politinis iššūkis Viktorui Orbanui, bet ne jo įpėdinis. Bent jau kol kas tai yra spėjimas, numatymas, bet ne faktas.
Tačiau tekste jis jau kalba kaip valdžia. Ir dar svarbiau – apie jį jau taip kalbama.
Čia ir prasideda įdomioji dalis.
Siūlymas susitikti su Volodymyru Zelenskiu savaime nėra nei netikėtas, nei revoliucinis. Tai gali būti:
- bandymas keisti toną,
- signalas Vakarams,
- žinutė rinkėjams, kad konfliktą galima spręsti ne tik ultimatumais.
Bet tai dar nėra politika. Tai – zondavimas apie galimą politiką. Ir vis dėlto jis pateikiamas taip, lyg jau būtų kažkoks kursas.
Dar prieš įvykstant susitikimui, dar prieš atsirandant mandatui, dar prieš išaiškėjant, ar apskritai keisis Vengrijos kryptis – mes jau skaitome apie „naują puslapį“. Apie premjerą, kurio dar nėra. Apie diplomatiją, kuri dar neprasidėjo.
Kodėl taip skubama?
ELTA, kaip ir daugelis agentūrų, gyvena dėka greičio ir aiškumo. Bet aiškumas čia pasiektas supaprastinimu. O supaprastinimas – vienu žodžiu – panaikina abejonę.
O būtent jos čia labiausiai reikia.
Nes kol kas neaišku:
- ar tai tikras bandymas keisti V. Orbano kursą,
- ar tik naujas tonas senai politikai,
- ar tai dar vienas politinis vaidmuo, kuriame svarbiau atrodyti nei veikti.
Todėl šioje vietoje tinka sena, bet nepatogi formulė: Dubito ergo cogito, cogito ergo sum.
