Prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį Ovaliajame kabinete susiejo karus Ukrainoje ir Izraelyje bei aistringai kreipėsi į Amerikos žmones, ragindamas palaikyti dvi demokratines valstybes, kurioms, pasak jo, kyla egzistencinė grėsmė. Apie tai praneša kanalas CNN.
Prezidentas šį istorijos momentą dažnai vadina „lūžio tašku” – kova tarp pasaulio demokratijų ir autokratijų. Ketvirtadienį jis tiesiogiai kreipėsi į Amerikos žmones, siekdamas paremti JAV finansavimą karams užsienyje, kuriems gali tekti įveikti sudėtingą kelią Kongrese, kur Atstovų Rūmai antrą savaitę be pirmininko vis dar nesugeba priimti teisės aktų.
„Hamas” ir Putinas kelia skirtingas grėsmes, tačiau juos sieja viena bendra savybė: jie abu nori visiškai sunaikinti kaimyninę demokratiją, visiškai ją sunaikinti”, – sakė J. Bidenas.
„Amerikos lyderystė yra tai, kas laiko pasaulį kartu. Amerikos aljansai yra tai, kas užtikrina mūsų, amerikiečių, saugumą. Dėl amerikietiškų vertybių esame šalis partnerė, su kuria norisi dirbti”, – sakė jis. „Rizikuoti visu tuo – pasitraukti iš Ukrainos, atsukti nugarą Izraeliui – tiesiog neverta.”
„Negalime leisti, kad smulkmeniška partinė, pikta politika trukdytų mūsų, kaip didžios tautos, pareigoms. Negalime ir neleisime laimėti tokiems teroristams kaip „Hamas” ir tokiems tironams kaip Putinas. Aš atsisakau leisti, kad taip atsitiktų”, – pridūrė jis.”
J. Bidenas išaiškino, kas Amerikos žmonėms yra svarbiausia, ir pavadino šiuos karus nacionalinio saugumo būtinybe bei lemiamu momentu Amerikos lyderystės ir demokratijų visame pasaulyje ateičiai.
„Amerikos lyderystė yra tai, kas laiko pasaulį kartu. Amerikos aljansai yra tai, kas užtikrina mūsų, amerikiečių, saugumą. Dėl amerikietiškų vertybių esame šalis partnerė, su kuria norisi dirbti”, – sakė jis. „Rizikuoti visu tuo – pasitraukti iš Ukrainos, atsukti nugarą Izraeliui – tiesiog neverta.”
Prezidentas sakė, kad parama abiem karams yra „gyvybiškai svarbi Amerikos nacionaliniam saugumui”.
„Istorija mus išmokė, kad kai teroristai nemoka kainos už savo terorą, kai diktatoriai nemoka kainos už savo agresiją, jie sukelia daugiau chaoso, mirčių ir destrukcijos. Jie tęsia savo veiklą. O kaina ir grėsmė Amerikai pasaulyje vis didėja”, – sakė J. Bidenas ir perspėjo: „Jei nesustabdysime V. Putino apetito valdžiai ir kontrolei Ukrainoje, jis neapsiribos vien Ukraina.”
Ir plačiau perspėjo, kad Jungtinių Valstijų priešininkai ir konkurentai „stebi”.
„Jei mes atsitrauksime ir leisime Putinui ištrinti Ukrainos nepriklausomybę, būsimieji agresoriai visame pasaulyje įgis drąsos bandyti daryti tą patį. Konfliktų ir chaoso rizika galėtų išplisti kitose pasaulio dalyse – Ramiojo vandenyno regione, Indijoje, Artimuosiuose Rytuose, ypač Artimuosiuose Rytuose”, – sakė J. Bidenas.
Kreipimasis paskelbtas išvakarėse, dienos, kai Baltieji rūmai paprašė Kongreso skirti daugiau kaip 100 mlrd. dolerių pagalbai ir ištekliams Ukrainai, Izraeliui, Taivanui ir JAV ir sienai su Meksika apsaugai.
Problema ta, kad JAV įstatymų leidžiamoji valdžia yra laikinai paralyžiuota dėl Atstovų Rūmų pirmininko atstatydinimo ir aršios partinės kovos.
J. Baidenas sakė, kad pateiks „skubų biudžeto prašymą” dėl papildomo finansavimo Izraeliui ir Ukrainai, be kitų nacionalinio saugumo prioritetų.
„Todėl rytoj nusiųsiu Kongresui skubų biudžeto prašymą finansuoti Amerikos nacionalinio saugumo poreikius – poreikius remti mūsų svarbiausius partnerius, įskaitant Izraelį ir Ukrainą. Tai protinga investicija, kuri duos dividendų Amerikos saugumui ištisoms kartoms”, – sakė J. Bidenas.
Prezidentas J. Baidenas pakartojo, kad amerikiečių karių į Ukrainą jis siųsti neketina.
Nors Baltieji rūmai tiki, kad Kongresas vis dar plačiai remia šį paketą, kaip CNN sakė trys administracijos pareigūnai, išlieka realių klausimų dėl tokio paketo įgyvendinimo būdų, nes Atstovų Rūmuose susidarė lyderystės vakuumas, o nerimas dėl federalinių išlaidų lygio kelia abejonių ar vyriausybė gebės finansiškai išsilaikyti po lapkričio vidurio.
J. Bideno administracija rugpjūtį pateikė paskutinį vadinamąjį papildomo finansavimo prašymą, kuriame pateikiami unikalūs prašymai, neapsiribojantys tradicinėmis vyriausybės programomis. Buvo prašoma 24,1 mlrd. JAV dolerių padėti Ukrainai iki metų pabaigos, tačiau Kongresas jo nepatvirtino vykstant trumpalaikiam federalinio finansavimo procesą.
Prezidentas J. Baidenas pakartojo, kad amerikiečių karių į Ukrainą jis siųsti neketina.
„Nesiųsiu Amerikos karių kariauti Ukrainoje. Viskas, ko Ukraina prašo, yra pagalba. Ginklų, amunicijos, pajėgumų, galimybės išstumti įsiveržusias Rusijos pajėgas iš savo teritorijos ir oro gynybos sistemos, kuri leistų numušti Rusijos raketas prieš joms sunaikinant Ukrainos miestus”, – sakė jis.
Kadangi visuomenės nuomonė apie karinės pagalbos teikimą Ukrainai per pastaruosius metus susilpnėjo, J. Bidenas taip pat stengėsi paaiškinti šį procesą, susiedamas jį su Amerikos darbo vietomis.
„Mes siunčiame Ukrainai įrangą, kuri guli mūsų sandėliuose. O kai panaudojame Kongreso skirtus pinigus, juos panaudojame savo sandėliams, savo atsargoms papildyti nauja įranga. Įranga, kuri gina Ameriką ir yra pagaminta Amerikoje”, – sakė jis, rodydamas į Arizonoje gaminamas priešlėktuvinės gynybos baterijų raketas „Patriot” ir artilerijos sviedinius, kurie gaminami 12-oje šalies valstijų, įskaitant Pensilvaniją, Ohajų ir Teksasą.
„Kaip ir Antrojo pasaulinio karo metais, taip ir šiandien patriotiški Amerikos darbininkai kuria demokratijos arsenalą ir tarnauja laisvės reikalui”, – sakė jis.
