2021 05 12
Finansų ministerija informuoja, jog po aktyvaus visuomenės ir socialinių bei ekonominių partnerių dalyvavimo viešojoje rašytinėje konsultacijoje rengiant integruotą „Naujos kartos Lietuva“ plano projektą, sulaukta apie 300 pasiūlymų. Atnaujintame plane daugiausia dėmesio skiriama kultūrai, savivaldai ir švietimo klausimams. Galutinį integruotą planą ketinama pristatyti viešai Vyriausybės pasitarimo metu penktadienį.
„Penktadienį Vyriausybėje pristatysime atnaujintą integruotą „Naujos kartos Lietuva“ planą, kurį, pritarus Vyriausybei, kaip esame preliminariai sutarę su Europos Komisijos viceprezidente M. Vestager, oficialiai pateiksime Komisijai tą pačią dieną“, – teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Rašytinėje konsultacijoje sulaukėme aktyvaus visuomenės dalyvavimo – prie rašytinių konsultacijų prisijungė daugiau nei 600 dalyvių, o daugiau nei pusė dalyvių pateikė ir konkrečius komentarus bei pasiūlymus. Toks aktyvumas rodo didelį susidomėjimą planu ir ketinamomis įgyvendinti reformomis bei investicijomis, kurios prisidės prie Lietuvos proveržio aukštesnės pridėtinės vertės kūrimo, skaitmeninimo, žaliojo kurso, geresnių švietimo, sveikatos ir socialinių paslaugų teikimo, teisingesnės ir atsparesnės šalies kūrimo link. Daugelis komentarų atliepia Vyriausybės veiksmus iš kitų finansinių šaltinių. Planas patobulintas aktyviai ieškant geriausių galimų sprendimų ilgalaikėms problemoms, kurias vis ragina išspręsti Europos Taryba“, – pažymėjo finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė.
Didelė dalis pateiktų pasiūlymų jau yra finansuojami iš kitų finansavimo šaltinų, priemonės jau yra numatytos reformoje, arba kitose priemonėse įgyvendinant Vyriausybės programą bei Lietuvos strateginius dokumentus, arba pritariama, jog priemonę reikia labiau išgryninti, konceptualizuoti. „Naujos kartos Lietuva“ planui numatyti 2,225 mlrd. eurų yra tik septintadalis visų pažangai numatytų lėšų, kurių bendra suma sudaro apie 16 mlrd. eurų.
Daugiausia pokyčių įvyko „Skaitmeninės transformacijos“ komponente, kur atsirado kultūros, savivaldos ir švietimo klausimai. Investicijomis į kultūros išteklių skaitmeninimą ir prieinamumo didinimą, prioritetu renkantis atminties institucijose saugomus kultūros paveldo objektus, kuriems kyla didžiausia sunykimo grėsmė ir tuos, kurie turi aukštą pakartotinio panaudojimo potencialą plane skirta 30 mln. eurų. Tuo pačiu Plane numatyta 20 mln. eurų skaitmeninio švietimo turinio ir išteklių kūrimui, siekiančiam įgalinti personalizuotą nuotolinį mokymą ne tik pandemijos sąlygomis. Be to, šiuo metu vykstantys demografiniai pokyčiai, didėjantys socialiniai ir ekonominiai netolygumai, lemia savivaldybių poreikius gerinti viešąsias paslaugas ir jų infrastruktūros valdymą, užtikrinant inovatyvių technologinių sprendimų diegimą, todėl šiam tikslui numatoma skirti apie 30 mln. eurų.
Integruoto „Naujos kartos Lietuva“ plano „Sveikatos apsaugos“ dalis papildyta bendrosios Lietuvos populiacijos reprezentatyvios imties viso žmogaus genomo sekos nustatymo tyrimais, kuriems numatyta 6,3 mln. eurų. Šis projektas leis sukurti tvarų genominės medicinos tinklą šalyje, sutelks aukščiausios kompetencijos ekspertus ir suteiks inovatyvią įrangą sėkmingam įsijungimui į ES tinklines struktūras, pasitarnaus Europos 1 mln. genomų tyrimo duomenų atvėrimui ateities personalizuotos medicinos inovacijų kūrimui.
Siekiant pabrėžti pokyčių socialinėje srityje svarbą „Socialinės srities“ komponentas pasipildė reforminiais veiksmais, kuriems reikia ne tiek europinių investicijų, kiek tęstinio valstybės biudžeto finansavimo. Numatyti veiksmai, kurie taip pat įtvirtinti Vyriausybės programoje: vienišo asmens išmoka, nedarbo socialinio draudimo apimties plėtra, pokyčiai akredituotai socialinei priežiūrai teikti.
„Inovacijų ir mokslo“ komponente atsižvelgta į pasiūlymus pertvarkyti studijų finansavimo ir studentų priėmimo sistemą, kad būtų greičiau padidintas darbo rinkai trūkstamų specialistų skaičius, tarptautinis konkurencingumas ir aukštojo mokslo prieinamumas asmenims, turintiems negalią. Atsižvelgiant į tai, studijų finansavimo ir studentų priėmimo sistema bus grindžiama susitarimais su aukštosiomis mokyklomis dėl konkrečių strateginių tikslų įgyvendinimo. Valstybės biudžeto lėšomis bus finansuojamos geriau darbo rinkos poreikius atitinkančios studijų programos, o aukštojo mokslo kokybei gerinti bus nustatyti kokybiniai rodikliai (tarptautiškumo, studijų programų kokybės, absolventų įsidarbinamumo, MTEP lėšų pritraukimo), pagal kurių pasiekimą, bus skiriamos papildomos lėšos.
Atliepiant visuomenės ir socialinių bei ekonominių partnerių pasiūlymus, „Naujos kartos Lietuva“ plano „Žaliosios pertvarkos“ komponente papildomai užfiksuotas konkretus įsipareigojimas iki 2023 m. I ketv. parengti Lietuvos perėjimo prie žiedinės ekonomikos iki 2035 m. veiksmų planą, kuris į procesą įtrauks susijusias šalis ir koordinuos žiedinės ekonomikos įgyvendinimą ir plėtrą šalyje. Šis įsipareigojimas jau užfiksuotas ir Vyriausybės programoje, tačiau dėl aktyvaus partnerių domėjimosi šia tema, papildomai aprašytas ir „Naujos kartos Lietuva“ plane.
Taip pat, nors ir suplanuota Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane, į „Viešojo sektoriaus“ komponentą įtraukti veiksmai, kuriais siekiama didinti savivaldybių savarankiškumą. Todėl įtraukta centrinės ir vietos valdžios funkcijų peržiūra, standartizuojant valstybės dotacijų skyrimo principus, susiejant juos su paslaugų teikimo kokybe ir rezultatais bei užtikrinant tinkamą finansavimo modelį.
Visuomenė galės susipažinti ne tik su galutiniu integruotu planu, bet ir su konsultacijos dalyvių pateiktais pasiūlymais, kurie yra apibendrinami ir bus paskelbti viešai kartu su atsakymais į pagrindinius klausimus.
Galutinis integruotas „Naujos kartos Lietuva“ planas bus aptartas Vyriausybės pasitarime penktadienį, gegužės 14 d. Pritarus Vyriausybei jis bus oficialiai pateiktas Europos Komisijai.
