Pasaulyje šiuo metu suskaičiuojama beveik 60 karinių konfliktų ir šis skaičius yra pats didžiausias nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Nesibaigiantis karas Ukrainoje, didžiulė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir kiti ženklai rodo, kad artimiausiu metu pasaulis nevirs ramesne vieta. Tačiau pastarieji keleri metai gerokai pakeitė ir šalių supratimą apie gynybą. Vis daugiau dėmesio skiriama šiuolaikinėms technologijoms, mat šiais laikais kelių šimtų eurų vertės dronas gali būti kur kas veiksmingesnis nei milijonus kainuojantis tankas. Lietuvos gynybos sektoriuje taip pat pastebimas technologijų proveržis, tačiau didesniam progresui trukdo iki šiol nepanaikinti barjerai.
Dronai už tūkstančius naikina techniką už milijonus
Vakarų pasaulio žiniasklaida birželio mėnesį nagrinėjo Rusijoje įvykdytą specialią ukrainiečių operaciją „Voratinklis“, kai ši po 18 mėnesių planavimo pasiekė savo kulminaciją. Ukrainiečių slapta į Rusiją įvežti sprogmenimis pripildyti dronai birželio 1 dieną pakilo prie aviacijos bazių ir atakavo priešo bombonešius. Ukraina tam panaudojo 117 dronų, kurių vieno vertė – maždaug 2 tūkst. JAV dolerių. Tuo metu rusams padaryta žalos už maždaug 7 milijardus JAV dolerių.
Panašią ataką po poros savaičių įgyvendino Izraelis, kai smogė Iranui, siekdamas sunaikinti Teherano galimybes sukurti ir panaudoti branduolinį ginklą. Šaltiniai žiniasklaidoje pasakojo, kad Izraelio pajėgos sugebėjo į priešo teritoriją įvežti ginkluotus dronus, kurie vėliau buvo panaudoti pirmose atakose, silpninant Irano oro gynybą. O apdorodamas žvalgybinę informaciją ir parinkdamas būsimus taikinius Izraelis pasikliovė ir dirbtinio intelekto technologijomis, galėjusiomis apdoroti didelius duomenų kiekius.
Investicijų daugėja, bet tęstinumas neužtikrinamas
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės sektorius per pastaruosius trejus metus išaugo 18 procentų ir dabar jame veikia beveik 100 įmonių. Teisės firmos „Sorainen“ advokatas Paulius Murauskas pastebi, kad atsiranda vis daugiau valstybės iniciatyvų, kurios leidžia kurtis ir plėstis tokiam verslui.
„Šalies viduje matyti vis daugiau dėmesio ir noro iš institucijų rasti finansavimą. Pavyzdžiui, ekonomikos ir inovacijų ministerijos paskelbtas projektas „Vytis“, pagal kurį gynybai skatinti numatyta skirti 300 mln. eurų, taip pat Inovacijų agentūros vykdomi projektai, ILTE parama paskoloms. Tų projektų vis atsiranda“, – pabrėžia teisininkas.
Visgi P. Murauskas pripažįsta, jog šiuo metu startuolių ir kitų gynybos verslų finansavimas yra smarkiai ribotas ir neužtikrina gynybos technologijas kuriančių verslų tęstinumo.
„Sveikintina, kad valstybė gynybos pramonėje atsisuko ir į inovacijas. Vis dėlto labai svarbu, kad atsirastų sistema, kaip su tuo dirbama, kad tarp idėjos ir produkto taikymo atsirastų aiškūs mechanizmai ir finansavimas, kurie padėtų Lietuvos startuoliams ir kitiems mūsų verslams atsirasti gynybos resusrsų įsigijimo planuose. Taip šalis laimėtų du kartus“ , – teigia „Sorainen“ advokatas P. Murauskas.
Gynybos idėjos – nuo karo simuliacijos iki šviesolaidžio kabelių naikinimo
Gynybos technologijų idėjų netrūksta. Tai įrodo ir neseniai Lietuvoje vykusi tarptautinė gynybos technologijų konferencija „Baltic Miltech Summit“, kurioje diskutuoti apie gynybos sektoriaus ateitį susirinko daugiau nei 650 dalyvių – nuo NATO atstovų iki technologijų kūrėjų.
„Baltic Miltech Summit“ metu organizuotas ir hakatonas – savotiškas šiuolaikinių gynybos technologijų idėjų ir sprendimų maratonas. Šio hakatono organizatorius vokietis Benjaminas Wolba sako, kad karas Ukrainoje labai aiškiai parodė, jog gynybos sektorius šiais laikais privalo ieškoti nebūtinai brangiausių, tačiau efektyviausių būdų apsiginti nuo priešo.
„Iš Vakarų pusės parama Ukrainai buvo stiprinama per vangiai. Todėl ukrainiečiai buvo priversti ieškoti pigesnių ir veiksmingesnių sprendimų. Jeigu negali išleisti milijonų ar milijardų tankams, karo laivams ar naikintuvams, turi ieškoti, ką gali pasigaminti pats. Gal tai gali būti „Molotovo kokteilis“, bet gal tai gali būti ir dronas. Tuomet labai aiškiai pasimato, kad technologija, kuri kainuoja vos kelis tūkstančius ar blogiausiu atveju keliasdešimt tūkstančių JAV dolerių, sugeba naikinti priešo sistemas, kurios kainuoja milijonus. Tai sukuria savotišką asimetrijos efektą, kurio kita kariaujanti pusė ilgainiui negali atlaikyti“, – pasakoja B. Wolba.
Tiesa, jis pabrėžia, kad vien tik drono gynybai ar priešo atakavimui neužtenka. Tam reikia pasitelkti aibę papildomų technologijų.
„Labai svarbūs visi kiti komponentai prie dronų, pavyzdžiui, naktinio matymo kameros, termovizinės kameros, pažangios jutiklių sistemos, nes dronui yra reikalinga informacija, kur skristi ir kur yra taikinys. Fronto linijoje įprastai GPS ryšys yra slopinamas, todėl negalima pasikliauti palydovais. Todėl navigacijai ypatingą reikšmę turi dirbtinis intelektas. Pavyzdžiui, naudojant kompiuterinį matymą, galima atpažinti objektus aplinkoje: štai medis, štai namas, o štai rusiškas tankas, kurį reikia sunaikinti“, – atskleidžia B. Wolba.
Pats hakatonas Vilniuje pritraukė kelioliką komandų iš Baltijos šalių, kitų Europos valstybių, taip pat Australijos ir JAV. Pasak hakatono organizatoriaus, jis puikiai atskleidė, kiek daug ir kokių gerų idėjų yra gynybos sektoriuje. Pavyzdžiui, 2025-ieji tapo metais, kai Ukrainai fronte vis daugiau problemų kelia per šviesolaidinius kabelius valdomi dronai. Juos rusai naudoja vis dažniau, tokius dronus sunkiau perimti, jie atsparesni aplinkai ir oro sąlygoms, gali medžioti uždarose patalpose ir vos iš kelių metrų aukščio.
„Viena iš hakatono komandų dirbo ties tuo, kaip būtų galima išsiaiškinti, kurie šviesolaidžio kabeliai yra aktyviai naudojami ir kaip tuos kabelius rasti bei sunaikinti, taip neutralizuojant šviesolaidinius dronus. Turėjome ir daug kitų įdomių idėjų. Viena jų buvo skirta karo simuliacijoms. Jei esi naujokas ir nori jungtis prie kariuomenės, tau reikia treniruočių. Viena komanda kūrė kompiuterinius karo scenarijus, kurie galėtų būti naudojami simuliacijose, vėliau papildytose virtualios realybės sprendimais, o tai leistų efektyviau apmokyti būsimus karius“, – renginį prisimena vokietis.
Gynybos įmonėms sunkiau atsidaryti net banko sąskaitą
„Sorainen“ advokatas P. Murauskas sako, kad net ir esant idėjoms ar finansams, gynybos verslas vis dar susiduria su iššūkiais, kurie iš pirmo žvilgsnio neatrodo kaip labai sudėtingi, tačiau realybėje atima daug pastangų. Pavyzdžiui, banko sąskaitos atsidarymas arba sukurto produkto sertifikavimas.
„Norint atsidaryti banko sąskaitą, toks verslas atsiremia į vidines bankų taisykles ir vertinimą, kad gynybos pramonės įmonės veikia rizikingesniame sektoriuje nei kitos bendrovės. Dėl to banko sąskaitas atsidaryti gali būti sudėtinga. Galiausiai pavyksta procesus suderinti, bet sugaištama daug laiko. Lygiai taip pat, jeigu vietinis verslas pagamina kokį nors ginklą, amuniciją ar kitą gynybos sektoriaus produktą ir nori jį parduoti, pirkėjai reikalauja sertifikatų, kad įsitikintų produkto kokybe. Norint gauti sertifikatą, ypač pradedančiajam verslui, kuris dar neturi patirties šiuose reikaluose, irgi reikia nueiti ilgą kelią“, – pasakoja teisininkas.
Tiesa, jis pabrėžia, kad pastaraisiais metais Lietuvoje į gynybos pramonės žaidėjus nukreipta įstatyminė bazė pagerėjo, sukurtos ir palankesnės sąlygos tarptautinėms įmonėms investuoti Lietuvoje. Ekspertai sako, kad didelės pasaulio gynybos pramonės įmonės domisi plėtra mūsų šalyje. Pavyzdžiui, vokiečių milžinės „Rheinmetall“ gamykla Lietuvoje turėtų pradėti veikti jau 2027-aisiais. Memorandumą valstybė yra pasirašiusi ir su JAV gynybos technologijų milžine „Northrop Grumman“. Anksčiau skaičiuota, kad bendrovė amunicijos gamybą Lietuvoje galėtų pradėti 2026-aisiais. Neatmetama, kad artimiausiu metu išgirsime ir apie daugiau tarptautinių žaidėjų, norinčių investuoti Lietuvoje, o tai kurs pridėtinę vertę ne tik gynybos sektoriui.
