2020 10 15
Europos komisija (EK) kartu su Energetikos Sąjungos būklės ataskaita pateikė oficialų Lietuvos nacionalinio energetikos ir klimato srities (NEKS) plano vertinimą. EK nuomone, šis planas atitinka šalims narėms keliamus reikalavimus dėl klimato kaitos valdymo ir yra tvirtas pagrindas numatant Nacionalinio Lietuvos gaivinimo ir atsparumo plano priemones, skirtas tvariam ekonomikos atsigavimui po COVID-19 pandemijos sukeltos krizės.
NEKS plane numatytos penkios svarbiausios kryptys, kuriomis siekiama mažinti poveikį klimatui: priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, energijos vartojimo efektyvumas, energetinis saugumas, energijos vidaus rinkos vystymas, mokslinių tyrimų plėtra bei inovacijų kūrimas. NEKS plano tikslai ir veiksmų kryptys yra perkelti į Nacionalinį pažangos planą, ir bus integruojami į ES lėšų programavimo dokumentus ir susijusių sektorių plėtros programas.
Vienu ambicingiausių visoje ES pripažintas Lietuvos tikslas atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) didinimo srityje – iki 2030 m. pasiekti 45 proc. EK teigiamai vertina, kad AEI tikslai Lietuvoje yra detaliai sumodeliuoti ir pagrįsti konkrečiomis priemonėmis. Lietuvoje pilnu tempu jau vyksta AEI plėtra – gaminančių vartotojų skaičius per metus išaugo beveik tris kartus ir pasiekė daugiau nei 7500, intensyviai ruošiamasi jūrinio vėjo energetikos plėtrai – Seime svarstomas įstatymo projektas, kuris nustatys sąlygas konkurencingai jūrinio vėjo energetikos plėtrai, taip pat vyksta vėjo sausumoje plėtra.
Teigiamai vertinamas Lietuvos pasirengimas iki 2025 metų atsisakyti tiesioginių lengvatų taršiam kurui, aiškūs tikslai energetinio skurdo srityje – iki 2025 m. sumažinti energetinį skurdą patiriančių namų ūkių skaičių iki mažiau nei 23 proc., o iki 2030 metų – iki 17 proc.
EK rekomendavo patikslinti mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos tikslus ir skatinimo priemones po 2023 m., nes ambicingiems klimato tikslams pasiekti reikalinga ženkli technologijų pažanga daugelyje sričių. Energetikos ministerija rugsėjį patvirtino Lietuvos energetikos inovacijų ekosistemos stiprinimo veiksmų planą. Jame numatyta daugiau nei 50 priemonių, kurios sudarys sąlygas plėtoti ir stiprinti energetikos inovacijų ekosistemą infrastruktūros, žmogiškųjų išteklių, produktų ir paslaugų, reguliacinės aplinkos, mokslo ir technologijų srityse. Šis planas bus pagrindu ilgalaikei energetikos inovacijų plėtros skatinimo sistemai suformuoti.
EK pažymėjo, kad Lietuva turės skirti papildomai priemonių išsikeltiems tikslams energijos vartojimo efektyvumo didinimo srityje. Siekdama įgyvendinanti Lietuvos nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje ir NEKS nustatytus energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslus, Lietuva turės sumažinti galutinės energijos suvartojimą iki 2030 m. bent 22,6 proc. Ypatingas dėmesys ir prioritetas turės būti skiriamas pastatų ir transporto sektoriams, tam gaires nustatyti padės ir Renovacijos bangos strategija, kurią priims EK. Šiuo metu rengiama ilgalaikė Pastatų atnaujinimo strategija bei Seime jau svarstomas Energetikos ministerijos parengtas Alternatyviųjų degalų įstatymo projektas.
Geromis Lietuvos praktikomis įvardintas ilgalaikis tikslas sukurti ŠESD neutralią ekonomiką. EK patvirtino, kad plane pateiktas Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) mažinimo priemonių paketas atitinka ES Pastangų pasidalijimo reglamento įpareigojimus Lietuvai – iki 2030 m. mažiausiai 9 proc. sumažinti ŠESD išmetimus apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose lyginant su 2005 m. Pažymima, kad pilnai įgyvendinus visą priemonių paketą, tikėtina, kad Lietuva netgi viršytų savo minimalius įsipareigojimus. Tačiau šiuo metu EK yra pateikusi Klimato įstatymo projektą, kuriame didinamas ES tikslas dėl ŠESD išmetimų mažinimo didinamas nuo dabartinių 40 proc. bent iki 55 proc., lyginant su 2005 m. Tai reiškia, kad visos šalys turės dėti daugiau pastangų sparčiai mažinti ŠESD išmetimus ir atitinkamai atnaujinti nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus. EK vertinimu, Lietuvos pateiktas planas brėžia kelią transformacijai tinkama linkme. NEKS planas bus peržiūrėtas ir papildytas 2023 m.
