Buvęs Seimo narys, buvęs Liberalų sąjūdžio ir politinių reitingų lyderis Eligijus Masiulis, pirmosios instancijos teisme išteisintas politinės korupcijos byloje mano, kad šalyje vyksta „maniakiškas ir niekuo nepagrįstas žmonių persekiojimas“.
– Kuo byla, kurios smaigaly atsidūrėte, skiriasi ar panaši lyginant su kitomis rezonansinėmis, susijusiomis su politika? Pvz., Darbo partijos ar kitomis?
– Šios bylos išskirtinumas yra tai, kad esu turbūt pirmas Lietuvos, o gal ir visos ES politikas, kuris buvau kaltinamas dėl dalyvavimo TV laidoje ir nuo pat bylos pradžios lydėjo toks politinis spaudimas iš aukščiausių valstybės pareigūnų, kokio nebuvau anksčiau matęs. Panašumas yra bylos scenarijus. Kaip ir nemažai kitų garsių bylų, ji prasidėjo teisėsaugos pompastika ir šou elementais, baigėsi (bent jau pirmame raunde) niekuo.
– Ko, kaip politikas, jei dar ketinate tokiu būti, nedarytumėte daugiau niekada ir kitiems nepatartumėte (nekalbant apie kaltumą ar nekaltumą konkrečioje šioje byloje)?
– Dėl dalyvavimo politikoje šiandien šio klausimo nesvarstau. Parodys ateitis. Ko nedaryčiau? Kur kas atsakingiau rinkčiausi savo politinius bendražygius, kurių ne vienas, šioje situacijoje parodė savo tikrąjį veidą.
– Ar visuomenė, nekalbant apie teisinę sistemą, politikus Lietuvoje vertina remdamiesi labiau kaltumo ar nekaltumo prezumpcija?
– Vienareikšmiškai kaltumo prezumpcija. Didžioji dalis visuomenės yra tik informacijos vartotojai. O, kai ją neatsakingai ar tendencingai suformuoja informacijos rengėjai ar skleidėjai, tada ir turime paplitusią išankstinę visuomenės dalies nuotaiką, kuri dar yra kurstoma, savanaudžių politikų, siekiant jiems asmeninių tikslų. Nors teisingumo dėlei, galiu pasakyti, kad nuomonės formuotojai per daug primityviai galvoja apie savo sekėjus. Per šiuos šešis pastaruosius metus sutikau daug suprantančių, palaikančių žmonių. Ne įstatymų griežtinimas, o Specialiųjų tyrimų tarnybos pertvarka, griežtesnė kontrolė ir pareigūnų atsakomybė, turėtų būti dėmesio centre po šios bylos.
– Žiūrint į jūsų teismo verdiktą atsiranda siūlymų dar griežtinti įstatymus, veržti veržles. Tai padės politinio proceso skaidrumui?
– Nebūtinai griežtesni įstatymai atneša laukiamus rezultatus. Kur kas svarbesnis kriterijus yra įstatymų tikslumas ir, kad jų būtų laikomasi. Ne įstatymų griežtinimas, o Specialiųjų tyrimų tarnybos pertvarka, griežtesnė kontrolė ir pareigūnų atsakomybė, turėtų būti dėmesio centre po šios bylos. Tas pats pasakytina ir apie šios bylos prokurorą. Subjektyvumas ir maniakiškas, niekuo nepagrįstas žmonių persekiojimas, turi būti apribotas.
– Dabar byla, kuri irgi vadinama vos ne „amžiaus byla”, kalbama apie didžiausią istorijoje kyšį, krečia Kauno miesto savivaldybę. Kokie jūsų vertinimai iš šalies, ir kokios prognozės?
– Man sunku vertinti ir prognozuoti, nes vėl turime didelį objektyvios informacijos vakuumą ir kol kas gauname tik tiek dozuotos info, kiek jos nusprendžia paleisti teisėsaugos pareigūnai. Pagal nuotrupas ir antraštes nenoriu nieko spėlioti ir susidaryti išankstinę nuomonę šiuo klausimu.
Kalbino Tomas Čyvas
