„Viską buvo galima susitarti“, – kaskart pabrėžtinai kartoja Kauno rajono valdžios atstovai, prieštaraudami Kauno miesto iniciatyvai, kuria siūloma leisti aplinkinių miestelių ir kaimų gyventojams patiems nuspręsti, kurioje savivaldybėje – miesto ar rajono – jie norėtų gyventi. Aiškėja, kad bandymų susitarti ir bendradarbiauti opiausiais klausimais iš miesto pusės būta ne kartą ir ne du, jie truko bemaž dešimtmetį, bet būtent rajono vadovai kaskart nusigręždavo nuo realių susitarimų.
Anksčiau tartis nenorėjo
„Kaunas jau seniai ir ne kartą siūlė spręsti opiausius klausimus, susijusius su rajono gyventojų naudojimusi miesto infrastruktūra ar paslaugomis, tačiau tuomet rajono vadovams tai nepasirodė aktualu – ignoravo. Susidaro įspūdis, kad jie tyčiojasi ne tik iš mūsų, bet ir iš savo gyventojų, kartais net atvirai meluodami. Apie „galimybes susitarti“ pradėta blefuoti tik pastaruoju metu, kai Kaunas ėmėsi šių klausimų iš esmės ir nutarė teirautis pačių gyventojų. Jeigu rajono valdžiai svarbiau ne žmonės, o kažkokie neaiškūs asmeniniai interesai ir politiniai reitingai, bet kokios derybos liks beprasmės“, – sako Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.
Vienas svarbiausių klausimų, reikalaujančių bendro sutarimo – vieninga ir darni viešojo transporto sistema. Šiuo metu rajono savivaldybės teritoriją aptarnauja net 10 miesto maršrutų. Čia kursuojantys Kauno autobusai nuvažiuoja daugiau kaip 850 tūkst. km per metus, o tai kainuoja per 1 mln. eurų iš miesto mokesčių mokėtojų kišenės.
Vis dėlto tai ne tik miesto biudžeto lėšų, bet ir gyventojų komforto klausimas. Mieste veikia vieninga elektroninio bilieto sistema, kuri užtikrina skaidrumą ir garantuoja patogų atsiskaitymą už keliones. Rajone žmonės turi bene vienintelę galimybę – priemiestiniuose rajono autobusuose pirkti popierinius bilietėlius už grynuosius atitinkamai pagal nuvažiuotą atstumą. Tiesa, keleiviai patvirtins, kad bilietėlio pas vairuotoją tenka specialiai paprašyti arba išvis vykti be jo, tad kyla pagrįsta abejonė, ar visi už važiavimą sumokėti pinigai yra sąžiningai apskaitomi.
Pasiūlymus ignoravo 10 metų
Kadangi miestas ir dalis rajono teritorijų yra infrastruktūriškai susijusios, rajono gyventojai naudojasi ne vien rajono, bet ir miesto autobusais. Kauno miesto savivaldybė rajono vadovus dar prieš kelerius metus kvietė sėsti prie bendro stalo ir susitarti, kad kelionės visiems taptų vienodai patogios bei vis labiau prieinamos.
Drauge su „Kauno autobusų“ atstovais buvo pateiktas konkretus planas, kaip elektroninio bilieto sistemą galima integruoti ir rajono viešajame transporte. Tai būtų padėję gyventojams patogiau keliauti tarp dviejų administracinių teritorijų ir nesirūpinti dėl skirtingų apmokėjimo būdų bei už vieną kelionę su persėdimu nemokėti dvigubai.
Tuo metu Kauno mieste įdiegta elektroninio bilieto sistema sėkmingai veikia ir laikoma pažangiausia visoje šalyje, o prieš metus pristatytos išmaniosios programėlės „Žiogas“ dėka atsiskaitymas viešajame transporte tapo dar paprastesnis.
Atrodytų, rajono vadovų interesas užtikrinti gyventojams patogias keliones turėtų būti savaime suprantamas. Vis dėlto praėjo jau bemaž 10 metų nuo elektroninio bilieto integracijos pristatymo rajono savivaldybėje, o jos vadovų tyla tęsiasi iki šiol. Norėdama šią tylą nutraukti, Kauno miesto savivaldybė rajono vadovams buvo pasiūliusi ir pilotinį projektą – e. bilieto sistemą įdiegti Raudondvario kryptimi vežančiuose autobusuose, kad gyventojai galėtų patys išbandyti. Rajono atstovai iniciatyvos nerodė ir toliau.
Vengia skaidrių sprendimų
Aiškių argumentų, kodėl nesiima konkrečių veiksmų dėl vieningos e. bilieto sistemos įdiegimo, rajono savivaldybė taip ir nepateikė. Vis tik, vertinant bendrą šiandieninę pakaunės viešojo transporto situaciją, motyvus galima numatyti. Visų pirma, gyventojų patogumas reikalauja investicijų, o iki šiol rajone lėšų gailėta ne tik viešajam transportui, bet ir vaikų darželiams, kitoms sritims.
Galiausiai nesunku įžvelgti ir kitas priežastis, dėl ko rajono vadovai galimai nesiryžta palengvinti gyventojams susisiekimo paslaugų. Šiuo metu beveik neįmanoma patikrinti, kiek keleivių važinėja rajono viešuoju transportu ir kokias lengvatas gauna. Bilietėliai už keliones parduodami autobusuose mokant tik grynaisiais. Dėl to atsiranda sukčiavimo rizika, kai keleivių sumokėti pinigai už kelionę tiesiog „neįmušami“ į kasą. Įdiegus e. bilieto sistemą, vežimas taptų žymiai skaidresnis – apskaitos sistemoje fiksuojamas kiekvienas elektroninio bilieto pažymėjimas bei jo savininkui taikomos lengvatos.
Norint įdiegti iki šiol nenaudotą sistemą, rajono savivaldybei reikėtų skelbti naują vežėjų konkursą, o tai sukeltų „grėsmę“, kad laimėti gali nebe tie patys vežėjai, kurie konkursus laimi neįprastai daug laiko. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia – už save kalba ir šiuo metu vykstančio pirkimo proceso eiga.
„Šiemet Kauno rajono savivaldybės paskelbtas didelės apimties viešasis konkursas, kurio vertė – beveik 38 mln. eurų, o sutarties vykdymo periodas – 7 metai, dėl konkurenciją ribojančių konkurso sąlygų taip pat buvo sustabdytas teismo sprendimu. Užuot pripažinusi savo klaidas ir ištaisiusi nesąžiningo viešojo konkurso sąlygas, Kauno rajono savivaldybė pirmosios instancijos teismo sprendimą nutarė apskųsti apeliaciniam teismui. Mums, kaip vežėjui, atrodo, kad paprasčiausiai bijoma konkurencijos ir visa ta baimė persiteikia per savivaldybės organizuotą viešąjį pirkimą. Tiesiog užsiima lobizmu“, – Kauno rajono savivaldybės skelbtą konkursą atvirai kritikavo jame dalyvavusios UAB „Transrevis“ direktorius Vladas Dapkus.
Planuoja aplenkti kapines
Elektroninis bilietas – toli gražu ne vienintelis klausimas viešojo transporto srityje, dėl kurio miestas siekė rasti bendrą kalbą su rajono atstovais. Miestas siūlė diskutuoti bei tartis ir maršrutų planavimo klausimais, tačiau pastebėjo piktybiškus rajono veiksmus, apsunkinsiančius gyventojų patekimą į svarbias teritorijas.
Iki šiol 150 maršruto autobusai, kursuojantys Mastaičių, Neveronių, Karmėlavos kryptimis, užsukdavo ir į Karmėlavos kapines, tačiau naujame rajono savivaldybės paskelbtame pirkime sustojimas prie kapinių, kurios svarbios tiek miesto, tiek rajono gyventojams, nebenumatytas.
Nepaisant to, kad rajono gyventojus aptarnauja net 10 miesto autobusų maršrutų, rajono savivaldybei net po miesto išreikštų prašymų pasirodė neįmanoma prie maršruto pridėti nedidelį 700 metrų atstumą, kad žmonės galėtų patogiai pasiekti savo artimųjų amžinojo poilsio vietas. Vadinasi, vienas didžiausių kapinių tiek kauniečiai, tiek ir rajono gyventojai galės pasiekti tik sėdę į miesto autobusus.
Kauno miesto savivaldybės ryšių su visuomene skyriaus informacija
