Gyvenimo etapą, prieš sužinant, kad serga pirmo tipo cukriniu diabetu, pacientė Laura prisimena kaip tamsų ir labai niūrų. „Pastebėjau, kad pradėjau labai daug valgyti, o svoris krito, energijos taip pat neturėjau, išgerdavau penkis litrus vandens, bet troškulys vis tiek kankindavo, – pasakoja Laura. – Jaučiausi pavargusi, nelaiminga, visada suirzusi.“ Išsamūs kraujo tyrimai parodė ypatingai didelį cukraus kiekį kraujyje – net 25 milimolių litre, kai optimali norma – mažiau nei 6 milimoliai litre nevalgius ar mažiau nei 7,8 milimoliai litre, praėjus 2 valandoms po valgio.
Lauros sveikata buvo labai prasta, prieš diagnozę gydytojai įtarė, kad mergina serga onkologine liga. „Žinią, kad man diagnozuotas I tipo cukrinis diabetas, priėmiau ramiai – kitas scenarijus man atrodė baisesnis“, – sako moteris.
„I tipo cukrinis diabetas yra autoimuninės kilmės – pacientas nuo jo negali nei apsisaugoti, nei nuspėti, kad serga šia liga. Ji pasireiškia staiga, dažniausiai jauniems žmonėms, kurių imuninė sistema naikina kasos ląsteles, gaminančias insuliną“, – apie ligą pasakoja Laurą gydanti Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos gydytoja endokrinologė dr. Diana Šimonienė. Gydytoja endokrinologė priduria, kad sergantieji I tipo cukriniu diabetu nebegali gyventi be išorinio insulino, o seniau liga buvo mirtina – vos po kelių mėnesių žmonės mirdavo nuo išsekimo.
Insulino išradimas pradėjo gelbėti sergančiųjų gyvybes, o šiuo metu yra dar daugiau būdų, kurie padeda sėkmingai valdyti klastingą ligą. „Kauno klinikose slaugytojos vedė pamokas, kuriose viską labai tiksliai ir detaliai paaiškino apie cukrinį diabetą – kaip tinkamai skaičiuoti angliavandenius, insulino vaisto dozes, kaip elgtis nukritus ar pakilus cukraus kiekiui kraujyje“, – pasakoja pacientė Laura.
Moteris taip pat turi nuolatinę gliukozės monitoravimo sistemą (gliukozės jutiklį), kuri išmaniajame telefone leidžia stebėti cukraus kiekį kraujyje, įspėja apie jo pokyčius, parodo rezultatus, išvadas. „Tikiu, kad pirmiausiai reikia pačiam išmokti pažinti savo ligą, kūną, kaip jis reaguoja į fizinį aktyvumą, tam tikrus maisto produktus. Kas vienam sergančiajam tinka, kitam gali visiškai sujaukti organizmą, – teigia pacientė. – Gliukozės jutiklis – didelė pagalba, tačiau ligą turime išmokti kontroliuoti patys“.
„Laura – puikus pavyzdys visiems sergantiems cukriniu diabetu. Nuo pat ligos pradžios ji labai motyvuota, stengiasi kuo geriau suvaldyti ligą ir praėjus penkeriems metams pagal diabeto rodiklius jos ligos kontrolė – artima sveikam žmogui“, – džiaugiasi dr. D. Šimonienė.
Laura teigia, kad su liga reikia draugauti – ne kovoti, o atsiradus tingumui kontroliuoti cukrinį diabetą, pataria prisiminti tikslą. „Suaugusiųjų Endokrinologijos klinikoje mačiau pacientų, turinčių įvairių sunkių komplikacijų. Seniau pacientai neturėjo tokių galimybių valdyti ligos, kokias turime dabar, tad mano užduotis – išnaudoti jas visas ir kuo labiau sumažinti tikimybę patirti stiprias, ligos sukeltas komplikacijas“, – mintimis dalijasi pacientė.
Kauno klinikų Endokrinologijos klinika – Lietuvos endokrinologijos pradininkė. Čia kiekvienais metais konsultuojama apie 500 vaikų ir daugiau nei 6 tūkst. suaugusiųjų, sergančių įvairių tipų cukriniu diabetu.
Kauno klinikų informacija
