,,Laisvė, tobulėjimas, motyvacija ir bendrystė. Tai man labiausiai siejasi su Erasmus”- taip savo pasakojimą apie tarptautinius Erasmus+ projektus pradeda šešiolikametė kaunietė Augustė. Šiuo metu ji jau aplankė 5 užsienio šalis. Jos namuose gyveno dešimtys moksleivių iš skirtingų pasaulio šalių. Na, o sustoti ji neplanuoja! Artimiausiu metu jos laukia dar dvi kelionės į Rumuniją ir Prancūziją.
Tačiau Erasmus+ nėra vien kelionės ir projektai. Tai kur kas labiau asmeniška patirtis kiekvienam dalyviui. Čia – Augustės istorija.
Nedrąsi pradžia Estijoje
Augustės Erasmus patirtis prasidėjo šeštoje klasėje su kelione į Estiją. ,,Tada buvau labai drovus žmogus. Beveik nešnekėjau angliškai, o dėl to buvo dar nedrąsiau” – pasakoja Augustė. Jos pirmąją kelionę paskatino mama. Augustės mama – mokytoja, taigi droviai dvylikametei tai buvo priežastis sutikti. Juk važiuos su mama!
Tačiau lemiamą žodį sprendime tarė Augustės nedrąsumas. ,,Važiuojant į svetimą šalį su Erasmus dažniausiai gyveni svetimoje šeimoje. Tuo metu tai mane baugino. Pasakiau, kad keliausiu, jei vienoje šeimoje gyvensiu su draugu iš Lietuvos.” Ir taip, Augustė iškeliavo į savo pirmąją Erasmus kelionę!
,,Šioje kelionėje supratau, kad nebūtinai reikia mokėti anglų kalbą, jei nori ją suprasti” – apie savo patirtis kalba vienuoliktokė. Ten atvykusi Augustė prastai kalbėjo angliškai. ,,Bandydavau per aplinkui paaiškinti tai, ką noriu pasakyti. Gestikuliuodavau, rodydavau ženklais ir mane suprasdavo.”
Dabar Augustė gali pasakyti, kad tai – ne apribojimas. Dalyvaujant Erasmus projektuose nebūtina tobulai mokėti anglų kalbą. Tavo gebėjimai automatiškai tobulėja. Be to, tai nektrukdo susirasti draugų! Tuometinė šeštokė tai išmoko iš Stefi ir jos šeimos: ,,Stefi man buvo labai artimas žmogus! Su ja turėjome labai daug panašumų, nepaisant kalbos barjero. Jos dėka supratau, kad bendravimui nebūtini geri kalbos gebėjimai. Juk tai, ką nori pasakyti, galima parodyti ir gestais.”
Būtent šeima, kurioje ji gyveno, ir buvo įsimintiniausia kelionės dalis. ,,Jie išties labai šiltai mane priėmė!” – su šypsena pasakoja Augustė. Ši kelionė jai sulaužė įsitikinimus ir leido į Estijoje gyvenančius žmones pažiūrėti kitomis akimis.
Šiokia tokia pauzė
Po šios kelionės Augustė vis dar nesugebėjo įveikti savo drovumo: ,,Atsirado toks užsidarymas savyje. Buvo baisu dėl keliavimo vienai, juk į pirmą kelionę vykau su mama… Man tiesiog buvo baisu.” Paauglė dar keletą metų neišdrįso leistis į keliones.
Aštuntoje klasėje Augustė suprato, kad jos gyvenimas stovi vietoje. ,,Supratau, kad nevyksta nieko naujo. Man norėjosi kažką pakeisti, norėjosi kažką veikti.” – pasakoja ji.
Tais metais kartu su draugu Augustė pastebėjo skelbimą: tarptautiniam projektui ieškomi mokiniai dalyviai. Jį pamatę, paaugliai nieko nelaukdami nusprendė dalyvauti. O kodėl gi ne? Rodės, galimybė atsirado tiesiog tobulu laiku!
Augustė užsiregistravo, o ją, žinoma, priėmė. Jos laukė kita kelionė, kuri pakeis jos gyvenimą.
Kita stotelė – Portugalija!
Moksleivė geriausiai prisimena Atlanto vandenyno krantus. ,,Tai tokia vieta, į kurią ateidavau pagalvoti apie gyvenimą. Tuo metu jame buvo daug… netinkamų žmonių. Tai buvo nemotyvuotas, geriantis ir visokio kitokio plauko jaunimas. Aš ir pati nebuvau motyvuota moksluose… Tuo metu tokie apmąstymai prie vandenyno sustatė mano gyvenimą į vietas.”
Portugalijoje Augustę ypač įkvėpė Beatriz. Tai buvo už ją jaunesnė, tačiau labai gabi ir iškalbinga mergina. ,,Beatriz buvo žmogus, kuris mane išmokė nebijoti turėti savo balsą ir kalbėti. Svarbiausia – nebijoti pasakyti, ką galvoji. Ji buvo tokia drąsi ir kalbi. Pamenu, kad ji visuomet kalbėdavo. Angliškai ji kalbėjo puikiai ir visada drąsindavo mane. Beatriz niekada nerūpėjo, ką galvoja kiti žmonės. Ji tiesiog darydavo tai, kas jai tinka ir patinka!” – pasakoja Augustė. Beatriz iki šiol liko vienu įsimintiniausių jos sutiktų žmonių.
Ši kelionė paskatino Augustę imtis kardinalių pokyčių gyvenime. Grįžusi į Lietuvą ji pakeitė daug draugų, surado motyvacijos gerai mokytis.
Tuo metu jos gyvenime atsirado ir kitas nuostabus žmogus. Lengvosios atletikos treniruotėse ji sutiko merginą, kuri dar labiau ją motyvavo mokytis bei keisti gyvenimą. Augustės teigimu, jei ne šis žmogus, šiandien ji nebūtų tas, kas yra.
Būtent po kelionės į Portugaliją paauglė ir atrado džiaugsmą Erasmus projektams: ,,Man norėjosi vis daugiau. Norėjau ir toliau dalyvauti, toliau tobulėti.” Kitais metais Augustė išvyko į Daniją.
Nenuotaikingoji Danija
Daniją vienuoliktokė apibūdina kaip prasčiausią iš jos kelionių. Nepaisant to, ji vis tiek pasisėmė naujų patirčių.
Danijoje mokiniai gyveno internate. ,,Buvo įdomu pamatyti, koks gyvenimas mokinių, gyvenančių mokykloje. Danija apskritai buvo įdomi. Anksčiau visada maniau, kad studijuosiu joje. Po šios kelionės supratau, kad tai ne mano šalis.” – be nusivylimo pasakoja Augustė.
Apie Daniją Augustė neturi ką daugiau pridurti. Tai tiesiog nebuvo pati puikiausia kelionė. Tais pačiais metais mergina iškeliavo ir į Suomiją.
Stereotipus laužanti Suomija
Suomijoje paauglė sulaužė labai daug stereotipų apie žmones. ,,Gyvenau verslininkų šeimoje, tačiau to niekada nebūtum galėjęs pasakyti iš jų išvaizdos ar gyvensenos. Jie gyveno šimto metų senumo name, kurio pirmas aukštas buvo nešildomas.” – kalbėjo Augustė.
Dažniausiai galvodami apie turtingus verslininkus įsivaizduojame brangias mašinas ir prabangius apdarus. Suomijoje Augustė pamatė, kad tai ne visada tiesa! Ji suprato, kad pinigai – ne vertybė.
Kelionė į Suomiją buvo pirmoji, kurioje Augustė gyveno viena svetimoje šeimoje. Ji taip pat pradėjo pastebėti ir gerėjančius anglų kalbos gebėjimus. Ji tapo daug drąsesnė ir tai pajuto net pati!
Tikra draugystė – Turkijoje
Dešimtoje klasėje Augustė išvyko į Turkiją. Tai buvo bene įsimintiniausia jos kelionė. ,,Turkijoje į atmintį labiausiai įstrigo žmonės. Eini nežinoma gatve, žinoma, pasiklysti. Pasiklausi kokio žmogaus gatvėje, žiūri, jis tave veda ten, kur tau reikia, net jei ir nemoka paaiškinti žodžiais!”- apie turkus kalba Augustė. Būtent Turkijoje ji ir išmoko bendrauti su žmonėmis. Tai buvo ta šalis, kurioje ji suprato, kaip atrodo tikra draugystė.
,,Nesvarbu ar tu esi išskirtinis žmogus ar ne, tu vis tiek esi žmogus, tu vis tiek esi vertas meilės” – tai Augustę išmokino turkė Gaye. ,,Ji – apskritai geriausias žmogus Turkijoje! – su entuziazmu pasakoja paauglė, – Ji man suteikė neapsakomai daug pozityvumo. Su ja niekada nebūna liūdna! Gaye mane išmokė, kad žmonių niekada nereikėtų teisti. Pamenu, kad net ir būdama Lietuvoje, ji bendravo su visais, nepaisant kaip tas žmogus atrodo ar koks jis yra. Ji tiesiog puikus žmogus. Nemanau, kad kada nors ją pamiršiu”
Atgal į gimtinę – atgal į ateitį
Grįžusi į gimtinę po kelionės į žmonėmis perkrautą Stambulą, Augustė suprato, kad Lietuvoje gyventi nėra blogai. Juk čia mes turime nuostabią gamtą, palankų klimatą ir vietos kvėpuoti! Augustė pasakojo: ,,Prieš tai niekada neįsivaizdavau savo ateities Lietuvoje. Dabar suprantu, ką aš iš tiesų čia turiu.”
Augustė taip pat gavo progą suprasti, ką nori veikti ateityje. Savo gyvenimą ji nori sieti su verslu.
Rodos, dar tik prieš penkis metus Augustė bijojo išvykti į savo pirmąją kelionę. Dabar ji drąsiai žiūri į ateitį ir laukia tolimesnių iššūkių!
Vienuoliktokės ateityje dar dvi Erasmus+ kelionės! Vasario gale ji išvyksta į Prancuzijos salą prie Madagaskaro – La Reunion. Na, o Kovo pradžioje ji išvyks į Rumuniją, kur laukia jau Lietuvoje draugėmis tapusios merginos rumunės!
,,Iš visų šiuose projektuose ir kelionėse sutiktų žmonių gavau labai daug motyvacijos ir pasitikėjimo savimi. Po kiekvienos kelionės, tampu vis geresniu ir laimingesniu žmogumi. Mano sutikti žmonės vienaip ar kitaip tampa mano šeima, su kuria neretai sunku išsiskirti.”
Po visų Erasmus+ projektų, Augustės draugų rate pasiliko ir atsirado tik patikimi ir motyvuojantys žmonės. Anksčiau minėta mergina iš lengvosios atletikos treniruočių, dabar Augustei kaip sesuo, kuri kiekvieną dieną ją vis labiau motyvuoja.
Augustė pataria visiems, kurie jaučiasi nedrąsus ar nežinantys savo vietos po saule, išbandyti Erasmus+ projektus. Iš pradžių gali būti baugu, tačiau tik sudalyvavęs supranti, kad nėra ko pasigailėti.
Straipsnio autorė 17-metė Julija
Jeigu jūs esate dar paauglystėje pradėjęs dirbti jaunuolis ir norite pasidalinti savo patirtimi – siųskite laiškus el.paštu jaunimas@kaunieciams.lt
