Vasaros audros – ne tik gaiva, bet ir pavojus
Vasaros audros Kaune atneša ilgai lauktą atgaivą, tačiau kartu su savimi atsineša ir pavojų. Vienas jų – žaibas, galintis pridaryti didžiulės žalos. Po vienos tokios audros kaunietis Mindaugas rado savo kiemo pasididžiavimą – seną ąžuolą – perskeltą pusiau. Žaibas smogė nuo pat viršūnės iki šaknų, o nuolaužos apgadino namo stogą ir sieną.
„Šis ąžuolas čia augo penkiasdešimt metų, – pasakojo vyras. – Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad medis, teikiantis pavėsį, gali kainuoti namo remontą.“
Mindaugo istorija – ne išimtis. Pasirodo, ne visi medžiai vienodai traukia žaibus, o patys pavojingiausi auga kone kiekvieno kauniečio kieme. Pažiūrėkime, į kuriuos medžius reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį.
Kodėl žaibas renkasi medžius?
Žaibas visada ieško trumpiausio ir lengviausio kelio pasiekti žemę. Aukštas, atokiau nuo kitų augantis medis su drėgna mediena tampa idealiu laidininku elektros iškrovai. Kuo medis aukštesnis, kuo tankesnė jo laja ir kuo daugiau jame sulčių ar dervos, tuo didesnė tikimybė, kad jis taps audros taikiniu.
Atviroje vietoje, pavyzdžiui, erdviame sodo sklype ar sodyboje, medis veikia kaip natūralus žaibolaidis. Jei šalia jo stovi namas, žala gali persiduoti per šakas, šaknis ar net per orą.
Ąžuolas – lietuviško kiemo karalius ir žaibų magnetas
Ąžuolai – vieni dažniausių žaibo „mėgstamų“ medžių. Jų aukštis, masyvus kamienas ir tankus vainikas sukuria puikias sąlygas pritraukti elektros iškrovą. Kai žaibas trenkia į kamieną, medienoje esanti drėgmė akimirksniu užverda ir tiesiog susprogdina medį iš vidaus.
Tokio smūgio pasekmės gali būti skaudžios: lūžtančios šakos krinta ant stogų, automobilių, tvorų. Taip pat kyla ir gaisro pavojus, ypač jei aplink yra sausos žolės ar medinių pastatų. Nors ąžuolas yra mūsų krašto simbolis, jį reikėtų sodinti saugiu atstumu nuo namo – bent 15–20 metrų atstumu.
Kokie kiti medžiai kelia didesnę riziką?
Nors ąžuolas yra lyderis, yra ir kitų medžių, kurie dažnai patenka į žaibų akiratį. Štai į ką dar verta atkreipti dėmesį savo kieme:
- Pušys. Jos kelia dvigubą grėsmę. Pirma, jos yra aukštos. Antra, jų mediena prisotinta dervos, kuri ne tik gerai praleidžia elektrą, bet ir puikiai dega. Užsidegus pušiai, gaisras plinta itin greitai.
- Tuopos. Šie medžiai auga labai greitai ir pasiekia didelį aukštį. Jų mediena yra minkšta ir drėgna, todėl tampa puikiu laidininku žaibui.
- Klevai. Pavojų kelia dideli, pavieniui augantys klevai su plačia laja. Mažesni, dekoratyviniai klevai, dažnai auginami arčiau namų, yra kur kas saugesnis pasirinkimas.
O kaip beržas – ar jis saugesnis?
Beržai laikomi mažiau pavojingais nei ąžuolai ar pušys. Jų mediena nėra tokia dervinga, o žaibo smūgio pasekmės dažniausiai būna lengvesnės. Vis dėlto, senas ir aukštas beržas, augantis atviroje vietoje, taip pat gali pritraukti žaibą, ypač jei aplink nėra aukštesnių objektų.
Saugiausias sprendimas – sodinti beržus grupėmis, toliau nuo pastatų, ir reguliariai genėti senas, nudžiūvusias šakas, kurios per audrą gali lūžti ir pridaryti žalos.
Patarimai kauniečiams: kaip apsaugoti namus?
Svarbiausias klausimas, kurį turėtumėte sau užduoti: ar mano kieme, arčiau nei 10–15 metrų nuo namo, auga aukštas, vienišas medis? Jei atsakymas teigiamas, vertėtų pasikonsultuoti su arboristu. Specialistas įvertins medžio būklę ir patars, ar jis nekelia pavojaus.
„Kai klientas klausia, kokį medį sodinti prie namo, pirmiausia klausiame ne apie rūšį, o apie atstumą, – pataria specialistas. – Jei kalbame apie pušį ar tuopą arčiau nei dešimt metrų nuo sienos, visada rekomenduoju gerai pagalvoti.“
Planuodami apželdinti savo kiemą, rinkitės vietą apgalvotai – ne tik tam, kaip medis atrodys dabar, bet ir kaip jis atrodys po dvidešimties ar trisdešimties metų, kai pasieks savo maksimalų aukštį. Saugus atstumas – geriausia apsauga nuo nelaimės.
