Amortizatoriai dažnai prisimenami tik tada, kai automobilis pradeda barškėti ar erzinti kietu važiavimu. Tačiau iš tikrųjų tai nėra vien komforto detalė. Nuo jų priklauso, kaip transporto priemonė stabdo, kaip įveikia posūkius, kaip išlaiko sukibimą su kelio danga ir kiek tiksliai vairuotojas gali ją valdyti.
Lenktynėse šie skirtumai matuojami sekundėmis, o kasdieniame eisme – saugumo atsarga. Būtent todėl patyrę vairuotojai amortizatorius dažnai įvardija kaip vieną svarbiausių įrankių norimam rezultatui pasiekti.
Vienas svarbiausių elementų
Išskirtinę automobilių kolekciją turintis Dmitrijus Juvko, kuris šiemet „Press ralyje“ dalyvaus su retu „Porsche 911“ modeliu, sako, kad važiuojant greitai amortizatoriai tampa vienu svarbiausių automobilio valdymo elementų.
„Manau, kad jų svarba yra didžiulė. Jeigu kalbame apie lenktynes, amortizatoriuose slepiasi sekundės, bet kartu tai yra ir viso automobilio kontrolė. Teisingai sureguliuoti amortizatoriai yra tikra Dievo dovana“, – sako D. Juvko.
Pasak jo, važiuojant rimčiau, yra keli komponentai, be kurių neverta kalbėti nei apie greitį, nei apie tikslų automobilio valdymą.
„Stabdžiai, padangos ir amortizatoriai – tai trejetas, be kurio nėra ko pradėti važiuoti rimčiau. Nuo tam tikro lygio pradedi suprasti, kad be amortizatorių, kaip ir be stabdžių, tiesiog nėra ką veikti“, – teigia pašnekovas.
Komfortas – tik viena amortizatorių darbo pusė
Dauguma vairuotojų amortizatorius sieja su komfortu. Jeigu automobilis nekrato, nesupa ir leidžia po ilgos kelionės išlipti be nugaros skausmo, atrodo, kad važiuoklė savo darbą atlieka gerai.
Vis dėlto bendrovės „Febi Bilstein“ verslo plėtros vadovas Baltijos šalyse Giedrius Matulevičius pabrėžia, kad tai tik dalis amortizatorių funkcijos. Pasak jo, amortizatoriai vienu metu turi atlikti dvi skirtingas užduotis: užtikrinti automobilio stabilumą posūkiuose bei stabdant ir kartu efektyviai sugerti kelio nelygumus.
„Automobilis neturi būti nei pernelyg minkštas ir siūbuojantis, nei per daug kietas, lyg sportinis kartingas. Kokybiški amortizatoriai suteikia vairuotojui užtikrintumo greitkelyje, stabilumo posūkiuose ir leidžia nepervargti net ilgesnėse kelionėse“, – sako G. Matulevičius.
Jo teigimu, geras amortizatorius turi suderinti kelis dalykus: vožtuvų darbą, alyvos klampumą, vidinių komponentų geometriją ir gebėjimą vienodai stabiliai veikti skirtingomis sąlygomis. Todėl tai nėra tik detalė, kuri „sušvelnina“ kelio nelygumus.
„Man atrodo, labai taiklus yra palyginimas su kavos puodeliu. Jei po ilgos kelionės kava vis dar puodelyje, o nugaros neskauda, vadinasi, amortizatoriai savo darbą atliko tikrai gerai“, – teigia G. Matulevičius.
Kartais užtenka vieno posūkio
D. Juvko sako, kad apie nekokybiškų komponentų poveikį automobilio elgesiui galima kalbėti labai techniškai, tačiau kartais viską paaiškina viena patirtis. Jis prisimena atvejį su pirmosios kartos „Audi TT“, kai automobilis posūkyje pasielgė ne taip, kaip vairuotojas tikėjosi.
„Važiavau keliu, kuriuo anksčiau dažnai važinėdavau su kitu automobiliu ir gerai žinojau, kaip jis „stovi“ posūkiuose. O su „Audi TT“ vienoje vietoje automobilį taip užsupo, kad situacija tapo labai nemaloni. Tada supranti, kad nekokybiški arba pavargę važiuoklės komponentai nėra tik diskomfortas. Tai gali būti pavojinga“, – pasakoja D. Juvko.
„Skirtumas buvo toks, kad galėjai suabejoti, ar vairuoji tą patį automobilį. Kai važiuoji tuo pačiu keliu, žinai posūkius ir automobilio elgesį, labai greitai pajunti, kad kažkas pasikeitė“, – priduria D. Juvko.
Vien amortizatorių pakeisti ne visada pakanka
Atėjus metui tvarkyti automobilio važiuoklę, tai reikia daryti kompleksiškai. G. Matulevičius pabrėžia, kad amortizatoriai nuolat dirba kartu su spyruoklėmis, atraminiais guoliais, apsaugomis, stabilizatoriaus traukėmis, įvorėmis ir kitais važiuoklės elementais.
„Net ir visiškai naujas amortizatorius negalės veikti didžiausiu veiksmingumu, jei greta esantys komponentai jau yra nusidėvėję arba turi laisvumų. Pavyzdžiui, susidėvėję atraminiai guoliai gali sukelti papildomą vibraciją ir triukšmą, pažeistos apsaugos leidžia purvui bei drėgmei patekti ant amortizatoriaus stūmoklio koto, o pavargusios spyruoklės pakeičia automobilio geometriją ir apkrovų pasiskirstymą“, – aiškina jis.
Todėl pakeitęs tik vieną detalę vairuotojas ne visada gauna tokį rezultatą, kokio tikėjosi. Važiuoklėje silpniausia grandis gali sugadinti visos sistemos darbą.
Kada verta sunerimti?
Specialistai pataria į amortizatorius atkreipti dėmesį ne tik tada, kai automobilio pakaba akivaizdžiai barška. Juos verta tikrinti ir tada, kai transporto priemonė tampa mažiau stabili greitkelyje, dažniau reikalauja vairo korekcijų, prasčiau stabdo, netolygiai dyla padangos arba po ilgesnės kelionės mašina atrodo minkštesnė ir mažiau tiksli.
Būtent pastarasis požymis dažnai lieka nepastebėtas. Intensyviai dirbdamas amortizatorius generuoja šilumą, o prastesnės kokybės arba nusidėvėję amortizatoriai įkaitę gali prarasti dalį savo savybių. Vairuotojui tai pasireiškia kaip prastesnis stabilumas ir sumenkęs pasitikėjimas automobiliu.
„Žmonės dažnai galvoja, kad automobilis tiesiog sensta. Tačiau pakeitus nusidėvėjusius amortizatorius vairavimo pojūtis gali pasikeisti neatpažįstamai – transporto priemonė tampa tylesnė, stabilesnė ir gerokai tiksliau valdoma“, – teigia G. Matulevičius.
Jam pritaria ir D. Juvko. Jo teigimu, greitesnis važiavimas labai greitai parodo, kurios automobilio dalys veikia gerai, o kurios jau nebepajėgia atlikti savo darbo.
„Kai važiuoji greičiau, nori jausti automobilį ir pasitikėti tuo, ką jis daro. Tokiose vietose taupyti neverta, nes kalbame ne tik apie komfortą ar įspūdį. Kalbame apie kontrolę“, – sako D. Juvko.
