Šimtai tūkstančių Rusijos piliečių lyg niekur nieko laisvai gauna vizas ir važinėja į ES šalis. Karo metu juk reikia pailsėti, – ironizuoja savo Facebook paskyroje Seimo narys, Arvydas Anušauskas.
Pusė milijono tokių turistų gavo vizas. Liberaliausiai į tokį rusų turizmą žiūri Prancūzija, Italija ir Ispanija, į kurias ir važiavo 2/3 šių turistų. Prancūzija per metus išdavė net 173 tūkst. vizų. Mažiausiai vizų RF piliečiams išduoda Baltijos valstybės, Danija, Čekija, Islandija, Švedija ir Lenkija.
Vienintelis skirtumas su ankstesniais metais tik tas, kad po 2025 m. lapkričio 8 d. ES sprendimo sugriežtinti daugkartinių vizų išdavimą, tokios vizos sudarė tik dešimtadalį. Sprendžiant iš to, kad Rusijos piliečiams buvo išduota net 35 tūkst. verslo vizų, ryšiai išliko nepaisant sankcijų.
Rusijos sportininkams išduodamų vizų skaičius padvigubėjo. Ir jei skaičiuoti anksčiau gautas daugkartines vizas – beveik milijonas agresorės piliečių gali laisvai gastroliuoti po Viduržemio jūros paplūdimius, Paryžių, Romą, Barseloną… Akivaizdus atotrūkis tarp Europos politinės retorikos apie Kremliaus izoliaciją ir nuolatinio susidomėjimo Rusijos turizmu.
Visai tikėtina, kad tarp šių turistų šlaistosi ir agresijos Ukrainoje dalyviai ir kiti karo nusikaltėliai. Dar š.m. vasarį Lietuva išreiškė paramą Estijos siūlymui uždrausti į Šengeno erdvę atvykti Rusijos agresijoje prieš Ukrainą dalyvavusiems buvusiems kariams, bet svarstymas įvyks tik birželio mėnesį.
