Seimo valdantieji – socialdemokratai, „Nemuno aušra“ ir „valstiečiai“ – pirminėje stadijoje vos kelių balsų persvara prastūmė Nacionalinės sporto tarybos įstatymo projektą, kurį ekspertai ir nemaža dalis sporto bendruomenės vadina pavojingu, neparengtu ir atveriančiu kelius į korupciją. Nors tai dar tik bandymo reformuoti sporto sistemos finansavimo pradžia, ji labiau primena dar vieną krizės projektą, o ne rimtai parengtą darbą.
Sporto bendruomenė šią reformą vadina „neaiškia“, „skubota“ ir „pavojinga“, o Vyriausybės teisininkai – dar tiesiau: „projektas neparengtas tinkamai“. Tačiau politikams šios profesionalų išvados, regis, nė motais.
Olimpinė čempionė perspėja: sportas – ne politikų žaidimas
Retai kada Seimo salėje pasigirsta toks emocionalus ir kartu tikslus balsas kaip olimpinės čempionės Lauros Asadauskaitės-Zadneprovskienės. Ji kalbėjo paprastai ir tiesiai, taip, kaip kalba žmogus, kuris žino sporto vertę ne iš Excel lentelių: „Sportas – ne politikų žaidimas.“
Ji priminė, kad sporto bendruomenė neprašė šios reformos. Neprašė nei naujų tarybų, nei dvipakopių rinkimų sistemų, nei kažkokios abejotinos pertvarkos, kuri atsiranda iš viršaus, be diskusijų, be argumentų, be įsiklausymo.
Ji taip pat akcentavo tai, ką daugelis Seimo narių ignoravo – Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išvadas, kuriose aiškiai įvardytos korupcijos rizikos: neobjektyvus finansavimo skirstymas, neaiški atsakomybė ir miglota sprendimų kontrolė.
S. Buškevičiaus perspėjimas: „Į pinigus pretenduos STT stebimi veikėjai“
Buvęs Seimo narys Stanislovas Buškevičius, sporto politikoje – ne naujokas, kalba dar griežčiau: „Į pinigus gali pretenduoti asmenys, kurie yra dažni STT stebėjimo objektai.“
Tai perspėjimas, kad reforma atveria duris tiems, kuriems sportas rūpi tiek, kiek jame yra pinigų.
Vyriausybės kanceliarijos teisininkai: projektas nėra tinkamai paruoštas
Verta paminėti dar vieną faktą – gal patį nemaloniausią valdantiesiems. Vyriausybės kanceliarijoje dirbantys teisininkai taip pat įžvelgė projekte nemažai trūkumų bei grėsmių.
Jų išvada paprasta: poveikio vertinimas nėra paruoštas, finansavimo schemos neaiškios, funkcijos dubliuojasi, valdymo logika – miglota.
Pagrindiniai Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės nustatyti reformos trūkumai:
-
Nėra privalomo poveikio vertinimo. Tai grubus Teisėkūros pagrindų įstatymo pažeidimas. Rengiama milžiniška pertvarka, bet nepateikta jokių skaičiavimų, argumentų ar alternatyvų.
-
Neįrodyta, kodėl reikalingas naujas įstatymas. Aiškinamajame rašte nėra nė vienos realios priežasties, kodėl reikia steigti naują Nacionalinę sporto tarybą vietoje agentūros tobulinimo.
-
Formuluotės prastos ir neteisinės. Įstatyme atsiranda nuorodos į „kitus teisės aktus“, suteikiant ministrui galią nustatyti tai, ką turėtų reguliuoti Vyriausybė. Tai – tiesiog teisėkūros brokas.
-
Neaiškus finansavimas. Įstatyme neparašyta, ką konkrečiai finansuoja valstybė. Nėra kriterijų, nėra modelio, nėra aiškumo.
-
Funkcijų dubliavimasis. Naujoji Taryba dubliuoja kitos Tarybos funkcijas – neaišku, kas už ką atsakingas.
-
Valdymo struktūra ydinga. Pirmininkas – valstybės pareigūnas, bet pavaldus ministrui. Kadencijų ribojimas neraštingas. Nenumatyta net, kad nariai turi sutikti tapti nariais.
-
Rinkimų į Tarybą sistema – neįgyvendinama. Dvipakopė, neaiški, be terminų, be kriterijų.
Trumpai tariant: projektą reikia perdirbti iš esmės.
Reformos šalininkai mano kitaip
Kaip pažymi reformą palaikanti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, nauja taryba galėtų užtikrinti didesnį skaidrumą, kolegialumą ir administracinį nuoseklumą, o reforma esą būtina, kad sporto finansai nebūtų tvarkomi chaotiškai.
Sporto bendruomenė: nuo nežinios iki pasipiktinimo
Sporto federacijos jau nebeslepia nusivylimo. Dalis jų kalba apie nepasitikėjimą, kitos – apie pasirengimą mitingams. Nacionalinė sportininkų asociacija pripažįsta, kad ši reforma pridarys daugiau žalos nei naudos.
Ir suprasti jas nesunku. Kai sprendimai priimami „per naktį“, be konsultacijų, be dialogo, be argumentų – lieka tik klausimas: kam visa tai naudinga?
Valdantieji kuria dar vieną sumaišties frontą
Atrodo, kad šioje valstybėje valdantieji bando supainioti kuo daugiau mazgų – lyg nuo to būtų lengviau valdyti. Vietoje stabilumo – nuolatiniai, neaišku kam naudingi pokyčiai. Vietoje aiškumo – dviprasmybės. Sporto reforma tampa eiliniu pavyzdžiu, kaip galima sukelti chaosą ten, kur jo niekada neturėjo būti.
Visuomenėje jau dabar juntamas nuovargis: nuo chaoso aviacijoje, nuo chaoso keliuose, nuo chaoso sveikatos sistemoje. Dabar – ir sporte.
Laikas sustoti?
Įstatymas dar nepriimtas galutinai. Prieš akis – dar keli balsavimai, dar kelios galimybės sustabdyti procesą, kuris labiau primena rizikingą eksperimentą nei reformą. Reformai nepritariantis politikas Stanislovas Buškevičius įsitikinęs, kad neverta draskyti jau egzistuojančios sistemos ir keisti ją į tokią, kuri jau savo laiku visiškai nepasiteisino. Jo teigimu, valdantiesiems pats laikas sustoti ir pradėti dirbti, o ne užsiimti visuomenės ir sporto bendruomenės skaldymu.
