Pramoninės revoliucijos laikais Anglijoje nereikalingus žemdirbius nuo žemės nuvarydavo aptvėrimais, o dabartiniame Kaišiadorių rajone – kitaip: biurokratiniais nutarimais? Palankiais visai ne bajorams, o verslininkams ir jų draugams, kurie visiškai teisėtai naudojasi galimybėmis? Negi taip gali būti? Yra tokių rajonų.
Tomas Čyvas
Dėl vieno konkretaus sklypo žemės paskirties keitimo skaidrumo klausimai užduoti rajono merui Šarūnui Čėsnai ir tarybos nariui, Antikorupcijos komisijos pirmininkui Mindaugui Kuklieriui. Istorija, panašu, tęsis.
Meras Šarūnas Čėsna
• Ar jums žinoma, ar tarybos narys Kęstas Moroza, būdamas UAB „Nemuno baldai“ vadovu, nusišalino nuo bet kokių sprendimų, susijusių su žemės paskirties keitimu, infrastruktūros planavimu ar viešais projekto etapais?
• Tarybos narys nepriima sprendimų dėl žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 28 punktu, šis įgaliojimas suteiktas merui.
• Kas konkrečiai inicijavo žemės paskirties keitimą V. Kudirkos g. 6 sklypui – savivaldybės administracija ar privatus subjektas? Ar buvo pateiktas verslo prašymas, ar tai buvo savivaldybės strateginė iniciatyva?
• <…> Visuose teisės aktuose yra aiškiai reglamentuota, kas turi teisę ir gali teikti prašymus keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (-us). Šiuo atveju, kaip ir nurodėme anksčiau, prašymą pateikė žemės sklypo savininkas – juridinis asmuo UAB „Nemuno baldai“.
• Dėl poveikio vertinimo. Ar buvo atlikta poveikio aplinkai ir bendruomenei vertinimo atranka, kaip numatyta teisės aktuose? Jei ne – kokiu pagrindu buvo nuspręsta, kad tokia atranka nereikalinga?
• <…> Informuojame, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras reglamentuoja Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas. Vadovaujantis šio įstatymo 2 priedo 10.2 papunkčio nuostatomis, gyvenamieji pastatai, kai jų statyba numatyta savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose, nepatenka į planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą.
• Dėl bendruomenės informavimo. Ar buvo organizuotas viešas projekto svarstymas, kuriame gyventojai galėjo išsakyti nuomonę dėl daugiabučio statybos, automobilių srautų, žaliosios zonos mažėjimo ar infrastruktūros pokyčių?
• <…> Prie statybvietės įrengtas stendas 2024-10-11. Tiek pranešime, tiek stende buvo nurodyta visa informacija apie projektuojamą objektą, statytoją, projektuotoją, viešo susirinkimo datą ir laiką, kaip tai nurodo STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 60–68 p. Viešas susirinkimas įvyko 2024 m. spalio 30 d. 16:00 val. tiesioginės transliacijos būdu internetinėje „Zoom“ platformoje. Prisijungimo nuoroda buvo paskelbta Savivaldybės interneto svetainėje, prie statybvietės įrengtame stende bei išsiųsta registruotais laiškais su statybos sklypu besiribojančių sklypų savininkams. Susirinkimo metu buvo daromas garso ir vaizdo įrašas. Susirinkimo metu buvo pristatyti projektiniai pasiūlymai, į susirinkimo dalyvių užduotus klausimus buvo atsakyta per susirinkimą. Dėl pateiktų pasiūlymų kontaktinius duomenis nurodžiusiems asmenims buvo atsakyta raštu. Viešinimo procedūros buvo atliktos nepriekaištingai.
• Dėl viešo palaikymo tono. Ar, jūsų nuomone, viešas mero palaikymas konkrečiam verslui, kurį valdo tarybos narys, nekelia klausimų dėl politinio neutralumo ir pasitikėjimo savivaldybės sprendimais?
• Viešas savivaldybės mero dalyvavimas renginiuose ar projektų palaikymas nėra susijęs su konkrečiais asmenimis – savivaldybei svarbūs visi rajone vystomi verslo projektai ir investicijos, nepriklausomai nuo to, kam jie priklauso. Meras, kiek leidžia galimybės, dalyvauja įvairiuose renginiuose, atidarymuose, susitikimuose su verslininkais ir bendruomene, pristatymuose bei iniciatyvose, kurios prisideda prie rajono ekonominės plėtros.
Tokie dalyvavimo formatai yra įprasta savivaldybės praktika, siekianti skatinti investicijas, dialogą ir bendradarbiavimą. Tai nėra palaikymas konkrečiam asmeniui ar verslui – tai bendras rajono vystymo ir verslo aplinkos stiprinimo skatinimas.
Dėl precedento. Ar savivaldybė turi aiškią tvarką, kaip elgtis, kai tarybos narys dalyvauja verslo projektuose, susijusiuose su savivaldybės teritorija? Ar tai pirmas toks atvejis ir ar tai bus nuolatinė praktika?
Tokios atskiros tvarkos, kaip elgtis, kai tarybos narys dalyvauja verslo projektuose savivaldybės teritorijoje, nėra. Vadovaujamasi bendraisiais Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimais. Tarybos narys privalo nusišalinti nuo sprendimų priėmimo, jei nagrinėjamas klausimas yra susijęs su jo privačiais interesais. Tai yra įprasta, nuolat taikoma praktika visais analogiškais atvejais.
Rajono Antikorupcijos komisijos vadovas M. Kuklierius
Tenka pripažinti bėdas. Mat merijos atsakymai dėl V. Kudirkos g. 6 daugiabučio projekto, nors formaliai atitinka įstatymus, tačiau juose lieka spragų. O iš jų kyla klausimų dėl skaidrumo ir pasitikėjimo.
Pirma – nusišalinimas. Savivaldybė pabrėžia, kad tarybos narys Kęstas Moroza nepriima sprendimų dėl žemės paskirties ar būdo keitimo, nes tai yra mero kompetencija. Tačiau atsakymuose nėra aiškaus fakto, ar tarybos narys deklaravo ir fiksavo nusišalinimą nuo kitų su projektu susijusių klausimų. Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas reikalauja ne tik nedalyvauti balsavime, bet ir formaliai deklaruoti interesų konfliktą.
Antra – mero palaikymo tonas. Savivaldybė teigia, kad mero dalyvavimas projektuose yra bendras investicijų skatinimas. Vis dėlto visuomenės akyse kyla rizika, jog mero viešas palaikymas projekto, kurį valdo tarybos narys, gali atrodyti kaip politinio neutralumo pažeidimas. Tokiais atvejais būtina aiškiai deklaruoti, kad sprendimai priimami tik pagal bendruosius planus ir teisės aktus, o ne dėl konkretaus asmens.
Trečia – bendruomenės įtraukimas. Viešinimo procedūros – pranešimai, stendas, „Zoom“ susirinkimas – atliktos nepriekaištingai formaliai. Tačiau kyla klausimas, ar toks formatas užtikrino realų gyventojų įsitraukimą. Nuotolinis susirinkimas riboja dalyvavimą, todėl svarbu vertinti ne tik procedūrą, bet ir jos prieinamumą.
Ketvirta – vidaus tvarkos nebuvimas. Savivaldybė pripažįsta, kad neturi atskiros tvarkos, kaip elgtis, kai tarybos narys dalyvauja verslo projektuose savivaldybės teritorijoje. Tai reiškia, kad sprendimai paliekami tik bendram įstatymo taikymui.
Taigi, visuomenei ir bendruomenei spręsti, ar tokia tvarka užtikrina reputaciją ir skaidrumą ateityje.
Esminė žinia čia tokia:
Teisinė bazė išlaikyta, tačiau visuomenės pasitikėjimui būtini papildomi žingsniai: aiškus nusišalinimo deklaravimas, neutralumo užtikrinimas, bendruomenės įtraukimo kokybės vertinimas ir vidaus procedūrų sukūrimas.
Kol šių elementų nėra, išlieka rizika, kad savivaldybės sprendimai bus vertinami kaip palankūs „saviesiems“, o ne kaip neutralūs ir skaidrūs.
Teoriškai gražu, o gal visgi „sumakliavota“? Žemė čia – valdiška, o čia… kažkieno?
Red. prierašas. Gavęs klausimus, meras savo spalio 21 d. įrašą suskubo pašalinti. Tačiau jis buvo išsaugotas.
