Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko keturių teisės aktų projektų, susijusių su planuojama sporto finansavimo ir valdymo reforma, antikorupcinį vertinimą ir nustatė reikšmingų skaidrumo, nešališkumo bei atskaitomybės rizikų. Siūloma reforma grąžintų ydingą ir pasenusį sporto finansavimo modelį, kuris didina korupcijos riziką.
Antikorupcinis vertinimas atliktas vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo nuostatomis ir įvertinus Seimo narių grupės kreipimąsi. Siūloma reforma iš esmės grąžintų į prieš dešimtmetį galiojusią sistemą, kai sporto rėmimo lėšas skirstė iš sporto organizacijų atstovų sudaryta taryba. Tuometinei sistemai buvo nustatyta daug trūkumų, kuriuos STT ir Valstybės kontrolė yra aiškiai įvardijusios ankstesnėse išvadose. STT yra pateikusi daugiau kaip 10 antikorupcinių vertinimų dėl korupcijos rizikų, susijusių su sporto finansavimu.
STT vertinimu, projektais nepateikiama objektyvių duomenų, kurie pagrįstų būtinybę keisti dabartinį sporto finansavimo modelį. Trūksta esminės informacijos apie esamo finansavimo modelio trūkumus, galimas (svarstytas) alternatyvas bei numatomo reguliavimo poveikį sporto bendruomenei, biudžeto lėšų panaudojimui bei finansavimo skirstymo skaidrumui.
Vertinant Nacionalinės sporto tarybos formavimo tvarką, nustatytos rizikos sprendimų skaidrumui ir interesų konfliktų prevencijai. Pagal siūlomą modelį didžiausią įtaką Tarybos narių rinkėjų sudėčiai bei kandidatų atrankai turėtų sporto organizacijos, kurios pačios yra tiesiogiai suinteresuotos valstybės skiriamu finansavimu.
Projektu siūloma, jog kandidatus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai galėtų teikti labai platus, neapibrėžtas fizinių ir juridinių asmenų ratas, nesant aiškių kriterijų ar reikalavimų. Tokia situacija sudaro sąlygas į procesą patekti asmenims, kurių ryšiai ar interesai nėra aiškūs ir neleidžia užtikrinti skaidrios atrankos.
Be to, tam tikroms sporto organizacijoms būtų suteikta neproporcingai didelė įtaka, galinti užtikrinti iš anksto nuspėjamą balsų daugumą. Papildomą riziką kelia ir tai, kad Tarybos pirmininkui būtų suteikta tiek administracinė, tiek lemiamo balso funkcija. Tokia galių koncentracija didina politizavimo, šališkumo ir net nepotizmo grėsmę, nes pirmininko sprendimas tam tikrais atvejais galėtų lemti visos Tarybos poziciją.
Analizuojamuose projektuose nėra apibrėžta Tarybos narių teisinė atsakomybė, nors jiems būtų pavesta priimti sprendimus dėl reikšmingų valstybės biudžeto lėšų skirstymo. Svarbu ir tai, kad numatomos funkcijos apimtų ir administracinių nusižengimų tyrimus, nors Tarybos nariai nebūtų valstybės tarnautojai. Tai vertinama kaip ydingas, teisinę atskaitomybę silpninantis sprendimas.
Projektais siūloma panaikinti Kompetencijų centrą – instituciją, šiuo metu atliekančią objektyvią projektų ekspertizę. STT pažymi, kad tokiu atveju vėl galėtų būti perkamos išorinės paslaugos iš subjektų, susijusių su finansavimo gavėjais, kaip tai buvo anksčiau. O tokia praktika antikorupciniu požiūriu, vertinama, kaip ydinga.
Projektus rengusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija per du mėnesius turi STT pateikti informaciją apie tai, kaip bus atsižvelgta į pateiktas pastabas.
Su antikorupcinio vertinimo išvada galima susipažinti čia.
