Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė Eglė Stonkutė
Vilnius, rugpjūčio 8 d. (ELTA). 2025 m. birželį Tarptautinio valiutų fondo vadovė Kristalina Georgieva perspėjo: europietiškas gyvenimo būdas gali tapti praeitimi, jei Europos Sąjungos (ES) darbo našumas iš esmės nepradės augti. ES šiuo atžvilgiu gerokai atsilieka nuo Jungtinių Valstijų.
2000–2025 m. JAV darbo našumo metinis augimas (pagal BVP pastoviosiomis 2021 m. tarptautinėmis dolerio kainomis, įvertinus pirkimo galios paritetą) siekė 1,38 proc., o ES – tik 0,89 proc. Pastarąjį dešimtmetį šis atotrūkis dar padidėjo: JAV darbo našumas augo 1,42 proc., o ES sumenko iki 0,83 proc. Kitaip tariant, šiandien JAV tempai beveik dvigubai lenkia Europos.
Darbo našumą lemia trys pagrindiniai veiksniai: žmogiškieji gebėjimai, technologijos (ypač inovacijos) ir kapitalas – t. y. investicijos. Šiandien visi šie veiksniai yra mobilesni nei bet kada anksčiau, todėl įgyja ir geopolitinį svorį.
Būtent dėl to D. Trumpas, šių metų pradžioje pradėjęs tarptautinės prekybos karą, vasarą peržengė dar vieną ribą – inicijavo pasaulinį karą dėl užsienio investicijų. JAV prekybos susitarime su Japonija pasiekta, kad ši iki 2029 m. investuos į JAV net 550 mlrd. dolerių. Šis susitarimas tapo svertu derybose su kitomis šalimis – analogišką įsipareigojimą investuoti 600 mlrd. dolerių prisiėmė ir ES.
Kyla esminis klausimas: kiek reikšmingos tokio masto investicijos JAV ar pačiai ES, ir kokia kaina už jas mokama?
Tarptautinės prekybos karo motyvus esame girdėję – D. Trumpas laiko JAV neigiamą prekių balansą žalingu, ignoruodamas teigiamą paslaugų balansą (taip pat ir su ES). Tačiau šiandien svarbesnis tampa klausimas apie investicijas.
Pasaulio banko duomenimis, pasauliniai tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautai sparčiai augti pradėjo apie 1997 m., kai jų bendra vertė siekė 534 mlrd. dolerių. Augimas tęsėsi iki 2007 m., kai pasiektas rekordas – 3,1 trln. dolerių per metus. Vėliau investicijų srautai mažėjo ir 2024 m. siekė tik 1,3 trln. dolerių.
Jei 2007 m. beveik pusė šių investicijų (1,5 trln. dolerių) teko ES, tai 2024 m. – tik 248 mlrd. dolerių. Tuo tarpu JAV investicijos išliko stabilios – 2007 m. siekė 347 mlrd., o 2024 m. – 388 mlrd. dolerių.
Dabar – apie ES įsipareigojimą investuoti JAV 600 mlrd. dolerių iki 2029 m. Iki šiol ES įmonės JAV kasmet investuodavo apie 100 mlrd. dolerių, tad įsipareigojimas reikštų papildomus 150 mlrd. dolerių kasmet – daugiau nei dvigubai. Šiandien JAV sukauptų TUI vertė siekia apie 5,7 trln. dolerių, iš jų net 64 proc. – iš Europos šalių (pagrinde Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Liuksemburgo ir Airijos). JAV taip pat yra investavusi beveik 4 trln. dolerių į ES.
TUI srautų svarbą dar geriau atskleidžia jų santykis su BVP. 2007 m. pasaulinės TUI siekė 5,3 proc. pasaulio BVP, JAV – 2,4 proc., o ES – net 10 proc. 2024 m. šie skaičiai ženkliai sumažėjo: ES TUI tesudarė 1,3 proc. BVP – tiek pat kiek JAV ir pasaulio vidurkis, o Kinijoje – tik 0,1 proc.
Tad 600 mlrd. dolerių investicinis įsipareigojimas (kartu su vidutiniškai 400 mlrd. dolerių investuojamais per ketverius metus) – tai daugiau nei trejų metų visas ES TUI biudžetas arba pusė būsimo 2028–2038 m. ES biudžeto.
Vargu ar toks susitarimas gali būti pavadintas kitaip nei ES investicinio ir produktyvumo augimo potencialo aukojimu.
Europos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos naujausioje ekonominėje apžvalgoje teigiama, kad verslo investicijų pasaulyje mažėja, o pagrindinė priežastis – augantis neapibrėžtumas. Kuo didesnė rizika, tuo mažiau investuojama, o tai tiesiogiai slopina ekonomikos augimo potencialą. Iki 2008 m. finansų krizės grynosios investicijos siekė apie 6 proc. pasaulio BVP, o 2024 m. – vos 1,6 proc.
Ir visa tai vyksta tuo metu, kai, kaip Mario Draghi nurodė savo garsiojoje ataskaitoje, ES siekiant atgauti konkurencingumą kasmet reikia papildomų 800 mlrd. eurų investicijų. Klausimas, iš kur jos atsiras? Vien administracinės naštos sumažinimas 25 proc. čia nepadės.
Be verslo aplinkos stabilumo, reikalingi radikalūs pokyčiai: vieningos rinkos, energetikos, kapitalo rinkų ir inovacijų ekosistemos efektyvumo didinimas. Kitaip visa ES politika taps tik palydovinė procesija, lydinti ES verslo investicijas į JAV.
Šį procesą kol kas gali pristabdyti tik pati JAV – ypač jos migracijos politika. Deportuodama nelegalius imigrantus, JAV kartu praranda ir iki 30 proc. statybų sektoriaus darbo jėgos, būtinos naujų gamyklų statybai. Tačiau juk ne JAV imigrantai turėtų būti atsakingi už ES ekonomikos augimą ir jam reikalingas investicijas.
Būtų pats metas bent jau susivokti, kad vyksta dar vienas prekybos karo etapas. Dabar tai dar ir kova dėl vietinių ir užsienio investicijų.
Komentaro autorė – Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė Eglė Stonkutė.
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
