Beveik pusė šalies bendrovių šiuo metu taiko hibridinį darbo modelį, rodo šalies įmonių apklausa. Kas penktas darbdavys pastebi, kad per pastaruosius metus daugiau darbuotojų grįžo į biurus. Siekdami paskatinti tokią tendenciją, darbdaviai dažniausiai siūlo patogesnes erdves, poilsio zonas bei nemokamus užkandžius ir gėrimus.
Bendrovės „Realco“ komercinio nekilnojamojo turto (NT) vystymo vadovė Gintarė Žemaitė pastebi, kad hibridinis darbo modelis privertė keistis ir biurų erdves.
„Vietoje anksčiau įprasto „darbo kabineto“ pamažu ėmė atsirasti daugiau bendrų erdvių, taip pat ėmė populiarėti kompaktiškesni biurai, kuriuose kontaktinis, fizinis darbas vietoje lengvai dera su nuotoliniu. Vis tik pastaraisiais metais bent dalis darbdavių pastebėjo, kad nuotolinis darbas gali lemti ir sumažėjusį produktyvumą, tad ėmė galvoti, kaip susigrąžinti darbuotojus atgal į biurus“, – pasakoja G. Žemaitė.
Apklausa: vyrauja hibridinis darbo modelis
Bendrovės užsakymu „Spinter tyrimai“ balandžio pradžioje atliko 309 darbdavių apklausą, siekdama išsiaiškinti, koks šiuo metu darbo modelis mūsų šalyje yra populiariausias ir ką įmonės daro, norėdamos sugrąžinti darbuotojus į biurus.
Apklausos duomenimis, šiuo metu 47 proc. šalies įmonių taiko hibridinį darbo modelį, 44 proc. renkasi pilną darbą iš biuro, ir tik 9 proc. įmonių savo darbuotojams leidžia dirbti visiškai nuotoliniu būdu.
„Beveik penktadalis apklaustųjų (18 proc.) pareiškė, jog per pastaruosius metus dirbti į biurą grįžo visi arba didesnė dalis jų darbuotojų. Darbdavių nuomone, pagrindiniai veiksniai, skatinantys darbuotojus dirbti iš biuro, yra patogios darbo biure sąlygos ir gyvas bendravimas su kolegomis“, – apklausos rezultatus komentuoja G. Žemaitė.
56 proc. darbdavių apklausos metu nurodė per pastaruosius metus nesiėmę specialių veiksmų siekiant, kad darbuotojai noriau lankytųsi biure. Likusi dalis įmonių rinkosi įvairias darbuotojų pritraukimo strategijas. Ketvirtadalis pasirūpino geresnėmis darbo sąlygomis – patogesnėmis darbo erdvėmis, poilsio zonomis, nemokamais užkandžiais ir gėrimais. 15 proc. darbdavių naudojo finansines paskatas, beveik tiek pat (14 proc.) – įtraukiančias komandines veiklas bei renginius.
Kokios tendencijos pasaulyje?
NT ekspertė pabrėžia, kad į žmogų orientuotas požiūris ne tik padeda kurti energijos suteikiančią bei kūrybiškumą skatinančią darbo aplinką, bet ir sutampa su vis didesnę svarbą įgaunančiais verslo socialinės atsakomybės principais.
Pasak jos, pasaulinės tendencijos taip pat rodo, kad biurų architektūrą, interjerą ir aplinką vis labiau lemia dėmesys darbuotojo gerovei, jo fiziniam ir psichologiniam komfortui.
„Šiuolaikiniuose biuruose atsiranda daugiau sporto salių, meditacijos kambarių, poilsio zonų. Naudojamos natūralios vėdinimo ir oro gryninimo sistemos, ergonomiški baldai, kuriamos tylos zonos. O sveika darbo aplinka prisideda ne tik prie didesnio esamų darbuotojų pasitenkinimo bei produktyvumo, bet ir skatina juos daugiau laiko praleisti būtent biure. Būtent tokiomis pasaulinėmis tendencijomis paremti sprendimai įgyvendinti ir šį rudenį duris atversiančiame verslo centre „Hero“, – sako G. Žemaitė.
Ekspertė neabejoja, kad biurų pritaikymas prie darbuotojo poreikių, dėmesys jo gerovei, sveikatai bei savijautai pamažu taps įprastiniu rinkos standartu.
