Nėštumas – tai ne tik džiaugsmas ir laukimo metas, bet ir nemenkas iššūkis moters organizmui. Vienas dažniausių, tačiau dažnai nutylimų negalavimų, su kuriuo susiduria būsimos mamos – hemorojus.
Statistika rodo, kad net iki 50 proc. nėščiųjų susiduria su šiuo nemaloniu reiškiniu, ypač trečiąjį trimestrą ar po gimdymo. Tačiau gera žinia ta, kad hemorojų galima ne tik suvaldyti, bet ir visai jo išvengti, jei suprantama jo prigimtis ir imamasi tinkamų priemonių.
Kodėl hemorojus toks dažnas nėštumo metu?
Hemorojus – tai išsiplėtusios tiesiosios žarnos ar išangės kraujagyslės, kurios gali kraujuoti, sukelti skausmą ar niežėjimą.
Nėštumo metu hemorojų lemia keli tarpusavyje susiję veiksniai:
- Padidėjęs spaudimas mažajame dubenyje dėl augančios gimdos.
- Hormoniniai pokyčiai, ypač progesterono poveikis, kuris silpnina kraujagyslių sieneles ir lėtina virškinimą.
- Vidurių užkietėjimas, kuris dažnas nėštumo palydovas ir skatina per didelį stanginimąsi tuštinantis.
- Sumažėjęs fizinis aktyvumas, ypač trečiajame trimestre.
Tyrimai patvirtina, kad progesterono kiekio padidėjimas tiesiogiai veikia veninę kraujotaką. 2021 m. International Journal of Colorectal Disease publikuotame tyrime buvo nustatyta, kad progesteronas silpnina kraujagyslių tonusą, todėl išangės venos tampa labiau linkusios plėstis nėštumo metu.
Kada pasireiškia simptomai?
Dažniausiai hemorojus nėščioms moterims atsiranda:
- po ilgo stovėjimo ar sėdėjimo, ypač dienos pabaigoje,
- tuštinantis, kai išmatos kietos,
- po gimdymo, ypač jei gimdymas buvo sunkus ar su ilgu stūmimo periodu.
Simptomai gali būti:
- kraujavimas tuštinimosi metu,
- išorinių mazgų atsiradimas aplink išangę,
- niežulys ar skausmas, ypač sėdint,
- „svetimkūnio“ pojūtis ties išange.
Kaip padėti sau saugiai?
Medicininiai duomenys rodo, kad iki 40 % nėščiųjų susiduria su hemorojaus simptomais trečiame trimestre ar po gimdymo. Tad kalbėti apie tai ne tik galima – būtina.
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl hemorojus išsivysto nėštumo metu, yra padidėjęs pilvo spaudimas ir hormoniniai pokyčiai. Progesteronas, kurio kiekis stipriai išauga nėštumo metu, atpalaiduoja ne tik gimdos, bet ir venų sieneles. Tuo pačiu auganti gimda spaudžia pagrindines kraujagysles dubens srityje, trikdo kraujo nutekėjimą. Visa tai lemia venų tempimąsi ir uždegimą tiesiosios žarnos srityje. Tyrimai taip pat rodo, kad stipresnis stūmimas gimdymo metu gali tapti paskutiniu lašu, paūminančiu ar sukeliančiu hemorojaus simptomus.
Tačiau gera žinia ta, kad daugeliu atvejų galima sumažinti nemalonius pojūčius ir sulėtinti problemos progresavimą – svarbiausia imtis veiksmų kuo anksčiau. Mityba – tai pirmasis žingsnis. Minkštos, struktūruotos išmatos – geriausia gynyba nuo stanginimosi, kuris stipriai blogina situaciją. Tam būtina vartoti daugiau ląstelienos: avižiniai dribsniai, sėlenos, vaisiai, daržovės ir švelnios pupelės tampa ne priedu, o esminiu meniu pagrindu. Ir, žinoma, pakankamas kiekis vandens – ne mažiau kaip 1,5–2 litrai per dieną – padeda išlaikyti tinkamą žarnyno peristaltiką.
Net lengvas kasdienis judėjimas daro didelę įtaką. 20–30 minučių lėto pasivaikščiojimo per dieną pagerina kraujotaką, sumažina spaudimą ties išange ir padeda žarnynui „judėti“. Tai labai svarbu toms, kurios dėl nėštumo ar skausmų linkusios mažinti fizinį aktyvumą. Be to, būtina ugdyti tinkamus tuštinimosi įpročius – vengti ilgai sėdėti ant klozeto, neignoruoti pirmųjų signalų ir nesistanginti. Laiku sureaguoti į norą tuštintis reiškia mažiau įtampos organizmui ir mažesnę hemorojaus riziką.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Hemorojus nėštumo metu dažnai praeina savaime, ypač jei pasirūpinama mityba ir higiena. Tačiau yra atvejų, kai būtina kreiptis į gydytoją:
- kraujavimas iš išangės tęsiasi keletą dienų ar didėja,
- skausmas tampa aštrus, varginantis, trukdo sėdėti ar vaikščioti,
- atsiranda uždegimo požymių: paraudimas, karštis, pūliavimas, karščiavimas,
- jaučiamas didelis, skausmingas guzelis – tai gali būti užspaustas hemorojaus mazgas, kuris reikalauja greitos pagalbos.
Ar hemorojus pavojingas gimdymui?
Pats hemorojus paprastai neturi įtakos natūraliam gimdymui, tačiau jei yra labai pažengusių mazgų – gydytojas gali rekomenduoti specialų gimdymo planą, vengti pernelyg didelio stūmimo. Svarbu tai aptarti su akušere-ginekologe iš anksto.
Be to, po gimdymo dažnai pasireiškia dar intensyvesni simptomai, todėl iš anksto pasiruošus – galima greičiau pradėti gydymą, kai tik jis bus saugus.
