Seimo konferencijų salėje įvyko pirmasis parlamentinės grupės su LiJOT susitikimas, kuriame dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo nariai, įvairių jaunimo organizacijų atstovai, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Umberto Masi bei Jaunimo reikalų agentūros (JRA) vadovas Jonas Laniauskas.
Renginio metu aptarti pagrindiniai jauno žmogaus iššūkiai Lietuvoje bei Europos kontekste, politinio dalyvavimo tendencijos, jaunimo įgalinimas ir idėja leisti balsuoti nuo 16 metų savivaldos rinkimuose.
Siūloma balsavimo amžių mažinti iki 16 metų
iJOT prezidentas Umberto Masi pristatė jau pakankamai ilgai svarstomą siūlymą leisti balsuoti nuo 16 metų savivaldybių tarybos ir merų rinkimuose, taip siekiant skatinti ankstyvą politinį įsitraukimą.
„Balsavimo nuo 16 metų idėja – tai atsakas į jaunų žmonių atotrūkį nuo politikos ir bendruomenės. Šis žingsnis leistų jaunuoliams dar mokykloje pradėti įgyti politinio raštingumo įgūdžių, taip sumažinant kartų atotrūkį“, – sakė Seimo Bendradarbiavimo su LiJOT parlamentinės grupės pirmininkasTomas Martinaitis.
Pateikti ir sėkmingi pavyzdžiai – Austrija, Estija, Malta, kur tokia praktika jau veikia. Akcentuota, kad 16 metų asmuo jau turi daugybę pareigų ir atsakomybių: gali dirbti, priimti sprendimus sveikatos srityje, atsako pagal baudžiamąjį kodeksą.
Lietuva – tarp pirmaujančių pagal palaikymą, bet ne veiksmus
J. Laniauskas pristatė naujausius duomenis apie jaunimo situaciją. Lietuva užima antrą vietą ES pagal jaunimo dalyvavimo organizacijose palaikymą, tačiau jaunimo aktyvumas išlieka vienas žemiausių. Psichologinės problemos tarp jaunimo Lietuvoje – vienos didžiausių ES, tai daro įtaką ir politinės galios smukimui. Politinės Galios Indeksas (PGI) rodo, kad jauniausi Lietuvos piliečiai (iki 24 m.) turi mažiausią politinę galią, nors 2024 m. matomi pozityvūs pokyčiai. Pagrindinės jaunimo baimės – finansinės autonomijos trūkumas, mažinantis jų įsitraukimo galimybes.
Reikalingas balansas tarp autonomijos ir bendruomeniškumo
Diskusijos metu pažymėta, kad jauni žmonės dažnai prioritetą teikia karjerai ir asmeninei pažangai, tačiau bendruomeninis gyvenimas ir pilietinė veikla dažnai lieka nuošalyje. Tik 4 proc. jaunimo priklauso nevyriausybinėms organizacijoms, o 80 proc. niekada nedalyvavo tarptautinėse neformaliojo ugdymo veiklose.
Tačiau pažanga jaučiasi savivaldybių lygmeniu – jos didina finansavimą jaunimo veikloms –stiprėja jaunimo įsitraukimas į savanorystę, darbo su jaunimu sistemų plėtrą, siekiama įteisinti jaunimo darbuotojo profesiją.
Siekiamybė – aktyvi, pilietiškai įgalinta jaunimo karta
Diskusijos dalyviai sutarė, kad būtina reformuoti pilietiškumo ugdymą, kad jis iš tiesų augintų sąmoningus ir bendruomeniškai veiklius jaunus žmones. Plėsti jaunimo centrų, programų tinklą, skatinti tarptautinį dalyvavimą. Siekti, kad Pilietinės galios indeksas augtų tarp visų jaunų žmonių, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties ar gyvenamosios vietos.
„Turime ne tik kalbėti apie jaunimą, bet ir klausyti jo, įtraukti į sprendimus, leisti jam balsuoti – tai vienintelis kelias kurti demokratinę visuomenę“, – diskusiją apibendrino T. Martinaitis.
