Gimdos kaklelio vėžys Lietuvoje išlieka viena didžiausių sveikatos problemų: sergamumo ir mirtingumo rodikliai yra itin aukšti ir gerokai viršija Europos Sąjungos vidurkį. Lietuvoje gimdos kaklelio vėžiu kasmet suserga apie 400 moterų, miršta – daugiau, nei 200. Sausis – gimdos kaklelio vėžio žinomumo mėnuo.
Anot Nacionalinio vėžio centro Onkoginekologijos skyriaus vedėjos, gydytojos akušerės ginekologės dr. Daivos Kanopienės, PSO duomenimis, Lietuva 2020 metais priklausė penkioms didžiausius sergamumo gimdos kaklelio vėžiu ir mirtingumo nuo šios ligos rodiklius turinčioms valstybėms Europos Sąjungoje. „2020 metais Lietuvoje gimdos kaklelio vėžio sergamumas siekė 26,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o Europos Sąjungos vidurkis buvo tik 12,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mirtingumas nuo šios ligos Lietuvoje taip pat išlieka labai aukštas – 9,1 mirtis 100 tūkst. gyventojų, kai Europos Sąjungos vidurkis siekia tik 4,0 mirtis 100 tūkst. gyventojų. Palyginti, Suomijoje mirtingumo rodiklis yra tik 1,5 mirtis 100 tūkst. gyventojų. Tai rodo, kad ši šalis pasiekusi ženkliai geresnių rezultatų gimdos kaklelio vėžio prevencijoje ir gydyme,“ – sergamumo šia liga situaciją šalyje apžvelgia dr. D. Kanopienė.
Taigi, kodėl, kai kalbame apie sergamumą gimdos kaklelio vėžiu, Lietuva negali pasigirti gerais rodikliais? „Vienas iš svarbiausių veiksnių, dėl kurių Lietuvoje sergamumas ir mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio išlieka aukšti, yra vėlyva ligos diagnozė. Nors Lietuvoje gimdos kaklelio vėžio prevencinė patikros programa buvo pradėta vykdyti dar 2004 m., vis dar trūksta aktyvesnio visuomenės švietimo ir informavimo apie šios ligos pavojus bei prevencines priemones. Be to, daugeliui moterų trūksta motyvacijos dalyvauti patikros programose ir reguliariai atlikti prevencinius tyrimus, tokius kaip PAP ir/ar ŽPV testai, kurie gali padėti laiku nustatyti ikivėžinius gimdos kaklelio pokyčius ir ankstyvos stadijos gimdos kaklelio vėžį,“ – aiškina dr. D. Kanopienė.
Anot gydytojos akušerės ginekologės, didelis dėmesys šiuo metu skiriamas ir žmogaus papilomos viruso (ŽPV) vakcinacijai, kuri gali ženkliai sumažinti gimdos kaklelio vėžio atvejų skaičių.
ŽPV: dažniausia lytiniu keliu plintanti infekcija, galinti sukelti vėžį
Pagrindinis gimdos kaklelio vėžio sukėlėjas yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV), kuris plinta lytiniu keliu. Ar ŽPV gali skiepytis ir suaugusios moterys? Ką daryti užsikrėtus šiuo virusu? Ar ŽPV galima užsikrėsti pakartotinai? Į šiuos ir kitus klausimus atsako Nacionalinio vėžio centro gydytoja akušerė ginekologė dr. Diana Žilovič.
Daktare, kokius pavojus sveikatai sukelia ŽPV?
Dr. D. Žilovič: Žmogaus papilomos viruso infekcija (ŽPV) yra dažniausiai lytiniu keliu perduodama infekcija. Yra nustatyti apie 220 skirtingų ŽPV virusų tipų. Kai kurie ŽPV tipai turi onkogeninių savybių, tai yra vadinami aukštos rizikos (AR) ŽPV tipai. Jie gali sukelti ikivėžinius pakitimus ir vėžį. Prie aukštos rizikos ŽPV priskiriama jau 16 tipų (16, 18, 31, 33, 34, 35, 39, 45, 51, 52, 56, 58, 59, 66, 68, 70). Moterims didelės onkogeninės rizikos ŽPV tipai gali sukelti gimdos kaklelio, makšties, vulvos bei išangės ikivėžines ligas ir vėžį, vyrams – išangės ir varpos ikivėžines ligas ir vėžį. Tiek moterims, tiek vyrams gali sukelti burnos, ryklės, gerklų, liežuvio šaknies ar net seilių liaukų bei tonzilių ikivėžines ligas bei vėžį. Svarbu pažymėti, kad dažniausiai užsikrėtus ŽPV, net iki 90 proc. atvejų, šis virusas iš organizmo gali pasišalinti savaime per kelis metus ir nesukelti jokių simptomų, tačiau daliai žmonių virusas pasilieka organizme ir tada gali sukelti minėtus ikivėžinius ir vėžinius pakitimus.
Ar verta skiepytis, jei moteriai nustatytas aukštos rizikos ŽPV?
Dr. D. Žilovič: Nustatytas aukštos rizikos ŽPV nėra kontraindikacija vakcinacijai. Taip pat nustatyti ikivėžiniai pokyčiai gimdos kaklelyje, makštyje, ar anogenitalinės karpos nėra kliūtis skiepytis nuo ŽPV. Prieš skiepijantis, nereikia nustatyti, ar žmogus turi ŽPV, ar ne. Svarbu suprasti, kad šiuo metu sukurta ir naudojama vakcina neišgydo jau esančios infekcijos, tačiau ji gali apsaugoti nuo užsikrėtimo kitais ŽPV tipais. Net jei žmogus jau užsikrėtęs vienu ŽPV tipu, jam vis tiek verta skiepytis. Taip pat vakcina pasižymi kryžmine apsauga – yra stebimas jos veiksmingumas ir prieš daugiau ŽPV tipų, nei prieš kuriuos ji sukurta. Optimalus laikas skiepytis nuo ŽPV yra iki pirmųjų lytinių santykių, nes tada vakcina yra veiksmingiausia, tačiau patvirtinta indikacija vakcinacijai moterims iki 45 metų. Individualiais atvejais, įvertinus vakcinacijos naudą ir riziką bei aptarus su gydytoju, skiepytis galima ir vyresniame amžiuje.
Kokie tyrimai, stebėsena ar procedūros rekomenduojami moteriai, kai nustatomas aukštos rizikos ŽPV?
Dr. D. Žilovič: Pirmiausia, iš tos pačios paimtos terpės atliekamas gimdos kaklelio citologinis (PAP) tyrimas, siekiant nustatyti, ar gimdos kaklelio ląstelėse yra ikivėžinių pakitimų. Gavus PAP tyrimo rezultatus, sprendžiama, kokie turi būti tolimesni veiksmai: ar reikalingas aktyvus stebėjimas su tyrimų kartojimu, ar būtina atlikti kolposkopiją – gimdos kaklelio apžiūrą su specialiu mikroskopu. Kolposkopijos metu gydytojas gali įvertinti, ar yra patologinių pokyčių ir nuspręsti dėl tolesnio gydymo ar biopsijos, kuri leis tiksliau nustatyti pakitimų pobūdį. Jei ikivėžiniai pokyčiai patvirtinami, priklausomai nuo jų laipsnio ir apimties, gali būti pasiūlytas gydymas, pavyzdžiui, konizacija, siekiant pašalinti pažeistą audinį ir užkirsti kelią vėžio išsivystymui.
Daktare, kokios naujos rekomendacijos moterims, kurioms buvo atlikta gimdos kaklelio konizacija dėl ŽPV sukeltų ikivėžinių pokyčių?
Dr. D. Žilovič: Pirmiausia, rekomenduojame kartoti gimdos kaklelio PAP bei aukštos rizikos ŽPV tyrimus praėjus 4-6 mėnesiams po atliktos operacijos. Taip pat svarbu aptarti vakcinacijos nuo ŽPV galimybes, kadangi moterims, kurioms buvo atlikta konizacija dėl aukšto laipsnio ikivėžinių pakitimų, yra kelis kartus didesnė rizika, kad ateityje gali pasikartoti ikivėžiniai gimdos kaklelio pokyčiai. Nors vieningos nuomonės šiuo klausimu nėra, kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Australijoje yra galimybė kompensuoti vakcinaciją moterims, kurioms buvo atlikta konizacija dėl ikivėžinių pakitimų gimdos kaklelyje. Nors JAV vakcinacija nuo ŽPV po konizacijos nėra kompensuojama, Amerikos onkologai rekomenduoja būtinai aptarti vakcinacijos klausimą su pacientėmis, kurioms atlikta ši procedūra, kad ateityje padėtų apsaugoti nuo kitų ŽPV tipų (kurie gali sukelti ikivėžinius pokyčius ar vėžį).Reikėtų pažymėti, kad daugelyje šalių vakcinacija po gimdos kaklelio konizacijos dar nėra kompensuojama, tačiau vis dažniau, pasitelkiant medicininius įrodymus ir sveikatos organizacijų rekomendacijas, skatinama aptarti vakcinacijos galimybes, ypač su moterimis iki 45 metų amžiaus.
Jeigu moteriai buvo nustatytas ŽPV ir vėliau išnyko, ar ateityje ji gali dar kartą užsikrėsti tuo pačiu ŽPV tipu?
Dr. D. Žilovič: Žinoma, taip, užsikrėsti ir pasveikti nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) galima keletą kartų per gyvenimą. Galima užsikrėsti ir naujais aukštos rizikos ŽPV tipais bei gali pasikartoti jau buvusi infekcija. Moterys dažnai nustemba, kad, net ir esant monogaminiams santykiams, gali įvykti pakartotinis užsikrėtimas ŽPV. Tai įvyksta todėl, kad virusas gali „užmigti“ arba latentiškai egzistuoti organizme ir nesukelti jokių simptomų ilgą laiką. Vėliau, esant kai kurioms sąlygomis, pvz., susilpnėjus imuninei sistemai arba dėl kitų veiksnių, virusas gali „atsibusti“ ir vėl sukelti infekciją. Tai vadinama viruso reaktivacija.
Be to, moterys gali užsikrėsti ir nuo kitų kūno vietų, ne tik nuo lytinių organų. Pavyzdžiui, užsikrėtimas aukštos rizikos ŽPV gali įvykti per analinį kanalą, todėl net ir tuomet, jei moteris neturi lytinių santykių, tačiau patiria artimą intymų kontaktą su kitu žmogumi, rizika užsikrėsti išlieka. Svarbu suprasti, kad net ir pasveikus nuo tam tikro tipo ŽPV, vis tiek galima užsikrėsti kitais tipais, ypač jei imuninė sistema yra susilpnėjusi. Todėl labai svarbu ne tik laikytis prevencinių priemonių, tokių kaip skiepijimasis, bet ir reguliariai tikrintis, kad būtų galima laiku nustatyti ir gydyti galimas infekcijas ar ikivėžinius pokyčius.
O ar vienu metu galima būti užsikrėtus keliais aukštos rizikos ŽPV?
Dr. D. Žilovič: Taip, galima būti užsikrėtus keliais aukštos rizikos ŽPV tipais tuo pačiu metu ir tai dažniausiai byloja apie ūminę ŽPV infekciją. Užsikrėsti keliais ŽPV tipais vienu metu gali būti gana įprasta, nes šie virusai dažniausiai plinta per lytinius santykius ir, jei asmuo yra linkęs į dažnesnį lytinių partnerių keitimą, tai rizika užsikrėsti gali padidėti. Be to, žmonės, kurių imuninė sistema yra nusilpusi (pvz., sergantys ŽIV, gaunantys imunosupresinį gydymą, po organų persodinimo ar kitų ligų), yra labiau imlūs ŽPV infekcijoms. Silpna imuninė sistema gali nesugebėti kovoti su keliais viruso tipais, todėl infekcija gali išlikti ir padidėja tikimybė užsikrėsti naujais ŽPV tipais.
Ar tiesa, kad rizika užsikrėsti aukštos rizikos ŽPV didėja didėjant lytinių partnerių skaičiui?
Dr. D. Žilovič: Ankstyvas lytinis gyvenimas, didelis lytinių partnerių skaičius ir jų kaita, taip pat nesaugūs lytiniai santykiai ar netinkamas apsaugos priemonių naudojimas ženkliai padidina riziką užsikrėsti ŽPV infekcija. Net jei naudojamos apsaugos priemonės, pavyzdžiui, prezervatyvai, jos nesuteikia visiškos apsaugos nuo ŽPV, nes virusas gali būti perduodamas ir kontaktuojant su kitomis kūno vietomis, ne tik per tiesioginį lytinių organų kontaktą. Prezervatyvai nuo ŽPV infekcijos apsaugo apie 50–60%, nes jie dengia tik dalį lytinių organų, o ne visus galimus kontaktinius paviršius.Taip pat svarbu paminėti, kad nesaugūs lytiniai santykiai gali padidinti ne tik užsikrėtimo ŽPV, bet ir kitomis lytiniu keliu plintančiomis infekcijomis riziką.
Ar vyrai profilaktiškai gali pasitikrinti dėl ŽPV?
Dr. D. Žilovič: Šiuo metu nėra rutininės visuotinės patikros vyrams dėl aukštos rizikos ŽPV. Nors ŽPV infekcija dažniausiai siejama su moterų sveikata, vis daugiau tyrimų rodo, kad vyrai taip pat gali būti užkrėsti ir perduoti šį virusą, tačiau iki šiol nėra standartizuoto metodo, kaip turėtų būti tiriami vyrai dėl ŽPV. Kadangi aukštos rizikos ŽPV sukelia ne tik gimdos kaklelio, bet ir išangės, vulvos, gerklų, varpos ir kitus vėžius, būtų svarbu svarstyti galimybę įvesti daugiau profilaktinių priemonių vyrams, įskaitant švietimą apie riziką, skiepijimą ir tinkamą tyrimų atlikimą rizikos grupėse. Svarbu paminėti, jog vakcinacija nuo ŽPV yra viena iš svarbiausių prevencinių priemonių, kuri padeda sumažinti ŽPV sukeliamų vėžių riziką tiek vyrams, tiek moterims.
Ačiū už pokalbį.
Specialisto įžvalgos: sergamumą sumažintų aktyvus dalyvavimas prevencinėje programoje ir skiepai nuo ŽPV
Nacionalinio vėžio centro Onkoginekologijos skyriaus vedėja, gydytoja akušerė ginekologė dr. Daiva Kanopienė atkreipia dėmesį, kad nors gimdos kaklelio vėžiu Lietuvoje daugiausia serga 35-45 m. moterys, 25-34 metų moterims taip pat pastebimas tam tikras sergamumo padidėjimas. „Vyresnėms nei 50 metų moterims sergamumas paprastai mažėja, tačiau šios grupės moterims rizika susirgti vis tiek išlieka, ypač jei jos nebuvo dalyvavusios arba nereguliariai dalyvavo prevencinėse patikros programose. Net tos moterys, kurios jau seniai nebegyvena aktyvaus lytinio gyvenimo, taip pat serga šia liga, nes rizikos veiksniai dažniausiai įgyjami ankstyvoje jaunystėje ir jie gali išlikti visą gyvenimą, todėl reguliariai dėl šios ligos turėtų tikrintis moterys nuo 25 iki 60 metų amžiaus,“ – sako medikė.
Taigi, kiek moterų turėtų dalyvauti gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje, kad sergamumas šia liga drastiškai sumažėtų? Anot dr. D. Kanopienės, nors Lietuva pradėjo vykdyti gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą 2004 m., jos pasiekimai iki šiol nėra pakankami. „Tarptautinė patirtis parodė, kad norint sumažinti gimdos kaklelio vėžio sergamumą ir mirtingumą, reikia, kad patikros programoje reguliariai dalyvautų ne mažiau nei 70 proc. moterų, o dalyvaujant daugiau nei 85 proc., rezultatai pagerėja labai reikšmingai. VLK duomenimis, 2022 m. dalyvavimo rodikliai įvairiose savivaldybėse svyravo nuo 28,1% iki 74,7%. Tai rodo, kad vis dar egzistuoja iššūkių, susijusių su prevencinių programų prieinamumu, moterų motyvacijos stoka bei informacijos trūkumu. Tam, kad būtų pasiekti geresni rezultatai, būtina ir toliau didinti visuomenės informuotumą apie gimdos kaklelio vėžio prevencijos svarbą, aktyviai kviesti moteris dalyvauti programoje bei užtikrinti, kad prevencinės paslaugos būtų lengvai pasiekiamos visoms moterims, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos,“ – kodėl verta tirtis prevenciškai aiškina dr. D. Kanopienė.
Kam priklauso gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa?
Atnaujinta gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa Lietuvoje pradėta vykdyti 2022 m. sausio 1 d. Pagrindinė naujovė – aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso (AR ŽPV) tyrimo įtraukimas, siekiant anksti nustatyti ikivėžinius pakitimus.
Šiuo metu gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 25 iki 59 metų (imtinai). Pagal programą:
· 25-34 m. (imtinai) moterims kartą per 3 metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis (PAP testas).
· 35-59 m. (imtinai) moterims kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso (AR ŽPV) tyrimas ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje (jei AR ŽVP tyrimas teigiamas).
Gavus tepinėlių rezultatus, jei reikalinga, gali būti atliekama gimdos kaklelio kolposkopija ir biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.
Kokio amžiaus vaikus galima nemokamai skiepyti nuo ŽPV?
„Lietuvoje nuo 2023 m. vasario 1 d. pradėta nemokamai skiepyti 11 metų berniukus nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV). Įrodyta, kad skiepijant abiejų lyčių žmones, ŽPV vakcina sukeliamų ligų mastas yra mažesnis negu skiepijant vien moteris. Skiepijant ir berniukus galima gerokai sumažinti moterų mirtingumą dėl ŽPV nulemtų susirgimų. NVSC duomenimis, per pirmuosius vakcinacijos metus nuo ŽPV buvo paskiepyta apie 13,5 tūkst. berniukų. Mergaitės Lietuvoje skiepijamos nuo 2016 m. 2022 m. bent viena ŽPV vakcinos doze buvo paskiepyta 65 proc. 11–12 metų mergaičių, tačiau vakcinacijos apimtys dar nėra pakankamos. Tam, kad viruso plitimas reikšmingai sumažėtų, reikėtų paskiepyti apie 90 proc. visų vienuolikmečių mergaičių bei gerokai didinti berniukų skiepijimo apimtis. Taip būtų galima pasiekti visuotinį imunitetą ir išvengti gimdos kaklelio bei kitų vėžinių susirgimų, susijusių su ŽPV infekcija. Svarbu, kad tėvai ir globėjai suprastų vakcinacijos naudą ir užtikrintų savo vaikų apsaugą nuo su ŽPV susijusių ligų ateityje,“ – apibendrina dr. D. Kanopienė.
