Vis garsiau prabylama apie praėjusioje Seimo kadencijoje pakeisto Vietos savivaldos įstatymo daromą žalą. Susitikę Lietuvos savivaldybių asociacijos valdyboje dirbantys Šiaulių meras Artūras Visockas ir Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška aptarė, kaip situaciją Lietuvoje padėtų stabilizuoti Lietuvos konstitucijos pakeitimas, kuris leistų grįžti prie savivaldai ir valstybei naudingesnės senosios Vietos savivaldos įstatymo redakcijos.
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) valdybos posėdyje, kuris vyko gruodžio 10 dieną, buvo pristatytas siūlymas keisti LR konstituciją ir sugrąžinti ankščiau veikusį Vietos savivaldos įstatymą.
„Dabartinė Vietos savivaldos įstatymo redakcija yra akivaizdžiai žalinga Lietuvai. Ši sistema apgauna rinkėjus, nes po priesaikos meras tampa tik vykdančiuoju, o ne sprendimų priėmėju. Nei meras, nei jo pavaduotojai dabar nėra Tarybų nariai, o kaip tik Tarybose atstovaujami rinkėjai, balsuojant priimami sprendimai. Gerai veikęs savivaldos įstatymas buvo pakeistas, nors savivaldybių atstovai ir merai sakė, kad tai bus žalinga Lietuvai. Tiesioginė žala valstybei jau daroma, jos apimtys – įspūdingos. Mes norime tai stabdyti, norime, kad Lietuva vystytųsi kryptingai, kaip demokratinė valstybė. Pavyzdžiui, dabar merą nušalinus nuo posto, jo vietą užima Tarybos narys, kuris nepasiruošęs, neturėdamas tam žinių ar kompetencijos, turi pasirašyti daugybę dokumentų, kviesti Tarybos posėdžius. Regioninei politikai, kurioje Lietuva ir taip vėluoja, šie dalykai dar padidina stagnaciją. Taigi LSA pristatėme iniciatyvą keisti LR konstituciją bei Vietos savivaldos įstatymą ir gavome palaikymą. Mūsų tikslas sugrąžinti efektyvią savivaldą Lietuvai, kad ji neštų naudą“, – kalbėjo meras Artūras Visockas.
Pasak Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidento Manto Varaškos, Konstituciniam teismui išaiškinus, kad merai negali būti Tarybų nariais, kažkodėl toks pat modelis netaikomas valstybiniu lygiu. Seimo narys ir toliau gali būti ministru ir net Ministru Pirmininku. Nors tai irgi būtų galima traktuoti kaip valdžių padalinimo principo pažeidimą.
„Teiginys, kad meras yra savivaldybės vadovas, yra tuščias, iš esmės, pagal paskutinį įstatymo pakeitimą, meras yra niekas. Visus svarbiausius strateginius ir finansinius sprendimus priima savivaldybių tarybos. Merai net negali būti Tarybos sukurtų grupių nariais, jau nekalbant apie pirmininkavimą. Jei jau merai prisiekia uždėję ranką ant konstitucijos, tai jų įgaliojimų teisėtumą turėtų svarstyti bent jau Aukščiausiasis teismas. Dabar merų įgaliojimų ar neliečiamybės klausimai yra Apylinkės teismo žinioje. Savivaldybės vadovo atsakomybė sugriežtinta ir prilyginta svarbiausių šalies pareigūnų atsakomybei, o statusas ir teisinės garantijos lygios nuliui. Vis daugiau merų, susidūrusių su teisine tikrove, ryžtasi kovoti už tai, kad būtų grąžintas 2015 metų Vietos savivaldos įstatymo modelis, kuriam nėra jokių priekaištų. Išskyrus išaiškinimą, kad jis neatitinka konstitucijos, tai keiskime konstituciją!” – įsitikinęs M. Varaška.
Pasak LSA Valdybos narių, šis klausimas yra svarbus tiek teisiškai, tiek ekonomiškai. Esant teisingam teisiniam reguliavimui, valstybėje kuriama nauda, o esant priešingai – žala.
„ LSA valdyboje pristatėme Politinių komitetų asociacijos raštą . Jame išsakytiems teiginiams buvo pritarta ir bendru sutarimu nuspręsta kreiptis į Seimo Konstitucijos komisiją ir į kitus Seimo organus, sprendžiančius konstitucijos pataisų klausimus“, – komentavo M. Varaška.
Prieš tai šis klausimas buvo svarstytas gegužės mėn. Raudondvaryje vykusiame Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) suvažiavime ir buvo įrašytas priimtoje rezoliucijoje.
V. Lebedžio nuotrauka
