Artėjant Pasaulinei AIDS dienai, kuri kasmet minima gruodžio 1-ąją, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, su kuo susiduriame kovodami su ŽIV ir AIDS, taip pat apie teisę į sveikatą. Šių metu tema – „Eikite teisių keliu: mano sveikata, mano teisė!“ kviečia visus žmones, nepriklausomai nuo jų lyties, amžiaus, rasės, seksualinės orientacijos, socialinės padėties ar kitų aplinkybių, laikytis pagrindinio principo – sveikata turi būti užtikrinta kiekvienam žmogui.
Svarbiausia – prevencija ir gydymas
Pasaulio šalių tikslas – iki 2030 m. pasiekti, kad 95 proc. visų užsikrėtusiųjų ŽIV pasaulyje žinotų, kad yra užsikrėtę ŽIV, 95 proc. užsikrėtusiųjų būtų gydomi bei 95 proc. gydomų asmenų pasiektų gerus rezultatus, t. y. būtų nuslopintas viruso dauginimasis ir jo koncentracija kraujyje.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad kiekvienas, kuriam gali kilti rizika užsikrėsti ŽIV, turėtų pasitikrinti. Žmonės, kuriems kyla didesnė rizika užsikrėsti ŽIV, turėtų siekti išsamios ir veiksmingos ŽIV prevencijos, tyrimo ir gydymo paslaugų. ŽIV infekcija gali būti diagnozuota naudojant paprastus ir nebrangius greituosius diagnostinius testus, taip pat savikontrolinius testus. Svarbu, kad teikiant ŽIV testavimo paslaugą būtų laikomasi šių principų: sutikimo, konfidencialumo, konsultavimo, teisingų rezultatų ir ryšio su gydymu ir kitomis paslaugomis.
Išsamią informaciją apie tai, kam rekomenduojama išsitirti dėl ŽIV, ir vietas, kur galima tai padaryti, rasite čia.
Svarbu, kad infekcija būtų nustatoma kuo anksčiau. Europos Sąjungos ir Europos Ekonominės erdvės (ES / EEE) šalyse pusei žmonių, kuriems diagnozuojama ŽIV infekcija, ji nustatoma pavėluotai. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras pabrėžia, kad labai svarbu sutelkti dėmesį į bendravimą su pagrindinėmis gyventojų grupėmis ir tais, kurie yra labiausiai pažeidžiami, siekiant užtikrinti, kad jiems būtų galima anksti diagnozuoti infekciją, suteikti gydymą ir priežiūrą, nes visa tai leidžia gyventi pilnavertį gyvenimą. Atsižvelgiant į rekomendacijas šiais metais sąrašas asmenų, kuriems rekomenduojama atlikti ŽIV tyrimą, yra papildytas. Šiuo pakeitimu siekiama užtikrinti ankstyvesnį ŽIV infekcijos diagnozavimą bei gydymą, ir mažinti apie užsikrėtimą nežinančių asmenų dalį.
Nors ŽIV infekcija šiuo metu nėra išgydoma, nuoseklus ir tinkamas vaistų vartojimas gali žymiai sulėtinti ligos progresavimą, užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms – tokioms kaip AIDS – ir užtikrinti gerą savijautą bei išlaikyti darbingumą. Be to, tinkamas gydymas ne tik gerina paciento gyvenimo kokybę, bet ir sumažina užsikrėtimo riziką aplinkiniams, nes gali žymiai sumažinti viruso kiekį kraujyje ir taip apsaugoti nuo tolesnio plitimo. Lietuvoje ŽIV gydymas yra kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų (PSDF), todėl asmenys, sergantys ŽIV, gali gauti reikalingą terapiją ir užtikrinti savo sveikatos priežiūrą be didelių finansinių sunkumų.
Kaip plinta ŽIV?
ŽIV plinta lytinių santykių metu – gali plisti per visų rūšių lytinius santykius: heteroseksualius ar homoseksualius, oralinius ir analinius, jeigu vienas iš partnerių yra užsikrėtęs; per kraują: dalijantis užkrėstais švirkštais ar adatomis (pvz., vartojant narkotikus), perpilant kraują, atliekant invazines procedūras nesteriliais įrankiais; ŽIV užsikrėtusi motina gali užkrėsti savo vaiką nėštumo, gimdymo metu arba žindydama.
Kadangi vakcinos nuo ŽIV nėra, specialistai primena, kad vienas iš būdų išvengti šio viruso yra saugus elgesys.
Ypatingai svarbu vengti atsitiktinių lytinių santykių, jų metu visada naudoti prezervatyvus. Rekomenduojame nesinaudoti kitų panaudotais (nesteriliais) švirkštais ar adatomis, manikiūro, pedikiūro, tatuiruočių darymo ar kitais instrumentais.
Papildoma informacija
· Sergamumo ŽIV rodiklis Lietuvoje 2023 m. siekė 9,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų (tokiam aukštam sergamumo rodikliui turėjo įtakos didelis skaičius užregistruotų ŽIV užsikrėtusių užsienio šalių piliečių. ŽIV sergamumo rodiklis, neįtraukiant užsieniečių, 2023 m. sudarė 5,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų),
· 2023 m. Lietuvoje užregistruoti 267 nauji ŽIV infekcijos atvejai, iš jų 66,7 proc. (178) sudarė vyrai ir 33,3 (89) proc. moterys; aukščiausias sergamumo ŽIV infekcija rodiklis 10 tūkst. gyventojų 2023 m. užregistruotas Vilniaus apskrityje, žemiausias – Marijampolės ir Telšių apskrityse.
· 2023 m. dažniausias užsikrėtimo ŽIV būdas – lytinis: 67,8 proc. (52,1 proc. – heteroseksualus ir 15,7 proc. – homoseksualus); švirkščiamųjų narkotikų vartojimas – 16,5 proc. atvejų, 14,6 proc. atvejų užsikrėtimo būdas nežinomas; registruoti 3 perinatalinio ŽIV perdavimo atvejai – du iš jų užsienio šalių piliečiams, atvykusiems į Lietuvą.
· 2023 m. diagnozuoti 37 AIDS atvejai.
Daugiau statistinės informacijos apie sergamumą Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje rasite čia: https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/pasauline/ziv-aids-epidemiologine-situacija-lietuvoje-europoje-pasaulyje/
