Šiais laikais, kai elektroninė prekyba vis labiau populiarėja, kone automatiškai daugėja ir produktų kopijavimo atvejų. Ypatingai tų, kurie yra gerai žinomi rinkoje, paklausūs ir patrauklūs vartotojui. Kopijuoti produktą, kas be ko, yra nelegalu, o pažeidėjui gali būti taikoma administracinė ar net baudžiamoji atsakomybė. Visgi, ne visada pažeidėjus yra įmanoma lengvai nubausti, tad ką reikėtų žinoti tam, kad Jūsų verslas internete nenukentėtų bei produktai išliktų unikalūs?
„Tai, kad elektroninė prekyba visuomenei kasmet tampa vis svarbesniu klausimu, labai aiškiai parodo naujausia statistika. Tyrimų platformos „Statista” šių metų pradžioje pasidalinti naujausi skaičiavimai numato, kad Europos elektroninės prekybos rinka ir toliau sparčiai kils, o jos pajamos iki 2028 m., prognozuojama, pasieks jau beveik 900 milijardų JAV dolerių “, – teigia Remigijus Pečiulis, „CEE Attorneys“ vyresnysis teisininkas.
Ekspertas priduria, kad apsipirkimas internetu tampa vis populiaresnis tarp Europos vartotojų, ypač po koronaviruso pandemijos. Pavyzdžiui, „Statista” duomenimis, 2019-2021 m. elektroninės prekybos pajamos Vokietijoje išaugo daugiau nei 20 mlrd. eurų, o Prancūzijoje nuo 2019 iki 2022 m. netgi daugiau nei 40 mlrd. eurų.
Kopijavimo įvairovė gali būti didelė
Pasak R. Pečiulio, ne paslaptis, kad advokatai, kurie dirba verslo ir įmonių teisės srityje, bene kiekvieną dieną iš klientų gauna pranešimus apie skaitmeninėje erdvėje parduodamas produktų kopijas, taip pat ir apie kitus daromus intelektinės nuosavybės pažeidimus.
Teisininkas atkreipia dėmesį, kad jeigu kalbame apie produktą, pvz. tam tikrą namų apyvokos daiktą, tai produkto kopijavimas gali pasireikšti įvairaus pobūdžio veiksmais. Pavyzdžiui, produktas gali būti nukopijuotas visiškai, įskaitant prekių ženklą (klastotė) arba gali būti kopijuojamas tik produkto ar kokio nors jo išskirtinio elemento dizainas (produkto pakuotė ir pan.).
Dažnai pasitaiko, jog yra nukopijuojamas ne pats produktas, tačiau ir kiti kūriniai, kurie yra laikytini autorių teisių objektais. Pavyzdžiui, elektroninėje parduotuvėje esančios originalios produkto nuotraukos, tekstai, reklaminė medžiaga ar elektroninės parduotuvės dizainas.
Kokiais teisiniais būdais galima kovoti su kopijuojančiais?
Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, kopijuojančiam pažeidėjui gali būti taikoma administracinė ar net baudžiamoji atsakomybė. Be to, žalą patyręs asmuo turi teisę savo pažeistas teises ginti ir civiline tvarka, t.y. pareikalauti pažeidėjo atlyginti visus dėl pažeidimo patirtus nuostolius (žalą), įskaitant negautas pajamas ir kitas išlaidas. Panašaus pobūdžio atsakomybė nustatyta ir kitų šalių įstatymuose bei tarptautiniuose teisės aktuose.
„Deja, pasitaiko ir atvejų, kai siekiant apsaugoti produktą nuo kopijavimo, atsimušama į savotišką barjerą, kadangi produkto teisių savininkas gali būti vienoje valstybėje, kai tuo tarpu pažeidėjas kitoje valstybėje, o elektroninė prekyba vykdoma dar kitoje valstybėje. Tokiu atveju realus pažeidimą padariusio asmens nubaudimas ir patirtos žalos priteisimas yra komplikuotas, kadangi tokie multijurisdikciniai teisiniai procesai yra labai ilgi laiko prasme ir brangiai kainuojantys. Gera žinia ta, jog užkardyti daromus pažeidimus galima ir kitomis priemonėmis. Tokiomis kaip pranešimų ar skundų apie daromą intelektinės nuosavybės pažeidimą teikimu paslaugų teikėjams. Tiems, kurie rūpinasi svetainių priežiūra, domenų registru, mokėjimų surinkimu ar reklaminiu srautu ir kurių paslaugomis pažeidėjai yra priversti naudotis“, – teigia R. Pečiulis.
Šie paslaugų teikėjai tarptautinių ar nacionalinių teisės aktų pagrindu turi pareigą imtis priemonių vykdomam pažeidimui pašalinti. Tad galima gana efektyviai, bausti pažeidėjus per jų elektroninės parduotuvės uždarymą ar, mokėjimų surinkimo paslaugų nutraukimą, reklaminio srauto įsigijimo paskyrų apribojimą (pvz. google ads).
Kad būtų daug aiškiau, kaip galima kovoti su tais, kurie kopijuoja tam tikrą produktą internete, pateiksiu konkretų pavyzdį iš asmeninės patirties, kuomet teko padėti klientui apsaugoti sukurtą ir didelį populiarumą tarp vartotojų įgijusi skaitmeninį produktą, t.y. mobiliąją aplikaciją, susijusią sveikatingumu bei sportine veikla.
Šiuo konkrečiu atveju „Google Play” ir „Apple Store” platformose viena kitos pradėjo „dygti“ analogišką turinį (paslaugas) teikiančios mobiliosios aplikacijos iš kurių didžioji dalis buvo pavadintos ar pavadinime turėjo ir kliento mobiliosios aplikacijos pavadinimą, kuris dėl savo populiarumo tarp vartotojų, buvo plačiai žinomas. Konkurentai siekė, kad vartotojui „Google Play” ar „Apple Store” įvedus gerai žinomos mobiliosios programėlės pavadinimą, tarp vartotojui rodomų paieškos rezultatų rodytų ir jų mobiliąsias aplikacijas.
Dėka to, jog klientas iš anksto investavo ne tik į produkto vystymą ir platinimą, bet ir į pasiūlytą strategiją kaip įgyvendinti ir realizuoti prekių ženklo bei kitas turimos intelektinės nuosavybės teises (t.y. apsisaugoti nuo pažeidėjų ir kopijuotojų), per daugiau kaip pusę metų trukusią teisinę intelektinės apsaugos kampaniją, efektyviai sugebėjome iš įvairių platformų pašalinti daugiau kaip 30 mobiliųjų aplikacijų, o klientas išsaugojo lyderiaujančias pozicijas rinkoje teikiant tokio pobūdžio (turinio) paslaugas prieinamas per mobiliąją aplikaciją.
Kaip nesąžiningą konkurentą pašalinti iš populiarių elektroninių platformų?
Anot eksperto, jeigu kalbame apie konkurentą, kuris prekiauja produktais, per populiarias elektroninių parduotuvių platformas tokias kaip „Shopify” ar „Amazon” pažeisdamas Jums priklausančią intelektinę nuosavybę, užkardyti daromus pažeidimus apribojant ar net uždarant jo svetainę galima pakankamai greitai ir efektyviai, jeigu tik žinosite, kaip tą padaryti.
Nacionaliniai ir Tarptautinės teisės aktai tokioms platformoms nustato pareigą imtis aktyvių veiksmų, kad naudojantis jų paslaugomis nebūtų vykdomi intelektinės nuosavybės pažeidimai.
Pavyzdžiui, vieni iš tokių teisės aktų yra „Digital Millenium Copyright Act” (DMCA) ir Lanham Act, kuriuose reglamentuota, jog tokių paslaugų teikėjai neatsako už autorių teisių (ang. copyright) ar atitinkamai prekių ženklų (ang. trademark) pažeidimus vykdomus naudojantis jų teikiamomis paslaugomis, tačiau tik tuo atveju, jeigu jie aktyviai reaguoja į teisių savininkų pateiktus pranešimus (skundus) apie jų pažeistas teises ir operatyviai šalina teises pažeidžiantį turinį.
Tiesa, galimybės greitai ir efektyviai pašalinti nesąžiningą konkurentą ženkliai sumažėja, jeigu nėra pasirūpinama intelektinės nuosavybės apsauga. Pavyzdžiui, patentų biure neregistruojamas produktui žymėti naudojamas prekių ženklas.
Dar blogiau, jeigu toks nesąžiningas konkurentas pats pirmiau pateiks registruoti Jūsų naudojamą prekių ženklą tapačioms prekėms žymėti ir įgis prekių ženklo savininko teises. Tikėtina, kad tokiu atveju ne tik, kad nepavyks uždrausti nesąžiningam konkurentui naudoti šį prekių ženklą, bet, tikėtina, patiems teks nustoti jį naudoti, nes pažeidėju taps ne jis, o jūs pats.
Pradedant internetinį verslą, nepamirškite atlikti šių veiksmų
Jeigu jau nusprendžiate pradėti internetinį verslą, kuriame prekiausite savo kurtais, unikaliais produktais, nenumokite ranka ir gerai tam pasiruoškite.
„Prieš pradedant prekybą produktu ar net jo kūrimą, įsitikinkite, kad nėra ir nebus pažeidžiamos kitų asmenų intelektinės nuosavybės teisės. Įsitikinkite, kad planuojamas pardavinėti produktas nėra patentuotas, nėra registruotas tokio produkto dizainas. Taip pat valstybėse, kuriose ketinama prekiauti produktu, nėra registruotų analogiškų ar panašių prekių ženklų tapačioms ar panašioms prekėms žymėti. Patys imkitės aktyvių veiksmų, kad intelektinė nuosavybė būtų apsaugota kuo didesne apimtimi. Šių veiksmų geriausia imtis dar iki pradedant prekybą produktu, t.y. registruoti planuojamą naudoti prekių ženklą, produkto, jo pakuotės, internetinio puslapius dizainus, kai jie atitinka registracijai keliamus reikalavimus. Intelektinė nuosavybė apima dvi teisių rūšis – pramoninę nuosavybę (patentus (išradimus), prekių ženklus, dizainą, ir pan.) bei autorių teisių objektus. Autorių teisių objektai (pvz. originalūs tekstai, nuotraukos, vaizdo medžiaga) saugomi nuo jų sukūrimo momento, tuo tarpu pramoninė nuosavybė pilną apsaugą įgija tik nuo registracijos momento patentų biuruose“, – teigia ekspertas.
Šių veiksmų atlikimas nesuteikia garantijų, kad konkurentai nenukopijuos produktų, tačiau registravus intelektinę nuosavybę ją tampa žymiai paprasčiau apginti bei užtverti kelią daromiems pažeidimams. Pavyzdžiui, jeigu vykdote produkto prekybą „Amazon” prekyvietėje, turėdami registruotą prekių ženklą galite jį įtraukti į „Amazon Brand Registry”, t.y. paties „Amazon” prekių ženklų registrą, kurio pagalba galima pranešti apie daromus intelektinės nuosavybės pažeidimus ir efektyviai šalinti kopijuotojų skelbimus „Amazon” prekyvietėje.
Atminkite, nors intelektinės nuosavybės teisės nėra ginamos savaime ir reikalauja aktyvių teisių savininko ar turėtojo veiksmų, tačiau kuo didesne apimtimi ji apsaugota, tuo paprasčiau ją apginti.
