Artėjant išsiskyrimo metui, Jėzus, matydamas nuliūdusius savo mokinius, pažadėjo nepalikti jų vienų, bet atsiųsti Globėją – Šventąją Dvasią: „Aš paprašysiu Tėvą, ir jis duos jums kitą Globėją, kuris liktų su jumis per amžius,– Tiesos Dvasią, kurios pasaulis neįstengia priimti“ (Jn 14, 16–17).
Apaštalų darbų knygoje pasakojama apie Jėzaus pažado atsiųsti Šventąją Dvasią išpildymą: „Atėjus Sekminių dienai, visi mokiniai buvo vienoje vietoje. Staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi kilus smarkiam vėjui. Jis pripildė visą namą, kur jie sėdėjo. Jiems pasirodė tarsi ugnies liežuviai, kurie pasidaliję nusileido ant kiekvieno iš jų. Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios“ (Apd 2, 1–4).
Sekminėse meldžiamės, kad Šventoji Dvasia veiktų ir mūsų gyvenime. Kodėl reikalingas jos veikimas? Mus dažnai paralyžiuoja įvairios baimės; be to, mums nuolat gresia pavojus pasiklysti ir pamesti tikrąjį gyvenimo kelią. Šventoji Dvasia padeda įveikti visas baimes ir nepasiklysti.
Kur įžengia Dievo Dvasia, iš ten pasitraukia baimė, nes suvokiame, kad esame mylinčio Dievo rankose ir Dievo meilė niekada mūsų nepalieka, jeigu tik mes nepastatome jai sienų. Šventoji Dvasia duodavo drąsos kankiniams pakelti didžiausius išbandymus. Ji veda Bažnyčią, kuri nepaisant žmonių ribotumo sėkmingai tebekeliauja per tūkstantmečius.
Sekminės atsako į klausimą, ko reikia dabartinei Lietuvos visuomenei, kad viskas kryptų į gera, kad būtume tikrai laisvi, vieningi, drąsūs ir nestokotume vilties kurti savo ateitį. Reikia ne tik mūsų pastangų, bet, visų pirma, Šventosios Dvasios vedimo.
Šventoji Dvasia yra vadinama Tiesos Dvasia, padedančia nepasiklysti nuomonių labirinte ir vedančia žmones į tiesos pilnatvę. Tai ypač aktualu šiais tiesos reliatyvizmo laikais, kai daugelis žmonių mąsto, jog nėra aiškios tiesos ir galima turėti savo susikurtą tiesą.
Žmonės dažnai mąsto, kad tautos gyvenimą jie gali atnaujinti vien savo išmintimi ir pastangomis. Sekminės primena, kad mes turime vienintelį Globėją, galintį atnaujinti kiekvieną iš mūsų ir visą mūsų visuomenę.
Pačios svarbiausios sąlygos, kad Dievo Dvasia veiktų mumyse, yra gyvenimas pašvenčiamojoje Dievo malonėje ir krikščioniškos meilės praktika. Šventoji Dvasia yra Meilės Dvasia ir ji veikia tik tuose, kurie yra vienybėje su Dievu ir eina meilės keliu.
Prisikėlęs Kristus pasirodė apaštalams ir tarė: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, – sulaikytos“ (Jn 20, 23). Šis Evangelijos tekstas yra labai svarbus, kadangi nurodo, kas ir kokiu būdu gali atnaujinti žmogų ir pasaulį. Nuodėmė yra tarsi pavojingas virusas, nešantis dvasinę mirtį. Šventosios Dvasios galia per Sutaikinimo sakramentą visos nuodėmės sunaikinamos.
Žengdamas pas Tėvą, Jėzus pasiuntė mokinius į pasaulį: „Eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones. <…> Aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“ (Mt 28, 19.20). Ši pasiuntinybė buvo sunki: pasaulis priešiškas, o apaštalų gebėjimai labai riboti. Tai jautė patys apaštalai, apie tai gerai žinojo pats Kristus, todėl pažadėjo jų nepalikti vienų. Reikėjo dieviškos jėgos, kuri galingai padėtų Viešpaties mokiniams eiti į pasaulį, drąsiai liudyti prisikėlusį Kristų ir nugalėti visas sunkenybes bei kliūtis. Tą dievišką jėgą Kristaus mokiniai gavo Sekminėse.
Švęsdami Sekmines, prašykime Dievą, kad Šventoji Dvasia veiktų mūsų gyvenime, saugodama mus nuo klaidų ir duodama jėgų visuomet stovėti gėrio pusėje.
Kardinolas Sigitas Tamkevičius
