Lietuvos valdantieji ne juokais pašiurpino gyventojus, paviešindami planus net iki 4 proc. apmokestinti pirmąjį šeimos nekilnojamąjį turtą. Gyventojai skaičiuoja, kad jei tokie valdančiųjų kėslai taptų realybe, kai kurioms šeimoms iš šeimos biudžeto tektų atsisveikinti su būsto paskolos dydį siekiančia suma. Kitaip tariant, būstą įkąstų turėti vis mažiau Lietuvos gyventojų.
Ar išties dėl tokių mūsų Vyriausybės kėslų kalta Europa, kaip bandoma baksnoti pirštu?
Europos Sąjunga numatė Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo (RRF) priemonės lėšas, siekiant, kad ekonomika bendrijos šalyse atsistatytų po to kai ją sutrikdė COVID-19 pandemija. Minėtos priemonės lėšos viso sudaro 723 mlrd. eurų sumą, tuo tarpu Lietuvai Europos Komisija jau išmokėjo 289 mln. eurų avanso.
Iš viso mūsų šaliai iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano turėtų atitekti 2,225 mlrd. eurų suma. Didžioji dalis šių pinigų būtų skiriama žaliosios pertvarkos ir skaitmeninimo bei inovacijų vystymo kryptims.
Neabejotinai, Lietuva turi stengtis gauti RRF priemonės lėšas, nes šie pinigai leistų paspartinti bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą ir padėti siekti ekonomikos konkurencingumo. Vis dėlto, ar nevertėtų persiderėti dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijų skyrimo?
Ar Europos Komisija įpareigojo Lietuvą įsivesti nekilojamojo turto mokestį?
Pernai metų lapkričio mėnesį Lietuva kreipėsi į Komisiją, siekdama gauti dar vieną išmoką, kuri būtų siekusi 649,5 mln. eurų, tačiau gavo neigiamą atsakymą dėl nepatenkinamai įvykdytų reformų mokesčių srityje. Tiesa, už kitų pasiektų rodiklių sėkmingą įgyvendinimą, Lietuva yra gavusi 542,3 mln. eurų.
Tam, kad lėšos iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo pasiektų mūsų šalį, Europos Sąjungos Taryba dar 2021 metų liepos mėnesį rekomendavo gerinti mokestinių prievolių vykdymą ir plėsti mokesčių bazę, taikant apmokestinimą tiems šaltiniams, kurie nepakenktų šalies ekonomikai, nepadidintų pajamų nelygybės, socialinės atskirties ir skurdo. Vis dėlto, Taryba neišskyrė konkretaus mokesčio įvedimo būtinybės.
Finansų ministerija teigė, kad nekilnojamojo turto mokestį reikia įvesti dėl to, kad valstybės pajamos iš tokio turto apmokestinimo šiai dienai sudaro tik 0,3 proc. BVP, o kitose Europos Sąjungos valstybėse apie – 1,2 proc. BVP.
Pasak Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Vidurio ir Rytų Europoje dominuoja itin didelis skaičius žmonių, kurie nuosavybes teise turi nekilnojamojo turto. Slovakijoje, Lietuvoje ir Vengrijoje – nuosavo nekilnojamojo turto turėtojų skaičius viršija daugiau nei 90 proc., lyginant su Vakarų Europos šalimis ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Vis dėlto, nors Lietuvoje ar kitose buvusiose Rytų bloko šalyse nekilnojamojo turto savininkų ir yra daug, dauguma jų nėra turtingi ar išsiskiriantis didelėmis pajamomis. Iš tikrųjų, didžioji tokių nekilnojamojo turto turėtojų dalis – pensinio amžiaus žmonės. Taigi, turint omeny, kad didelė dalis nekilnojamojo turto turėtojų nėra turčiai, vargu ar nekilnojamo turto mokestis nepagilintų socialinės atskirties ir skurdo. Remiantis Oficialios statistikos duomenimis, net 36,5 proc. 65 ir vyresnio amžiaus gyventojų Lietuvoje susidūrė su skurdo rizika. Akivaizdu, žmonėms vis sunkiau įpirkti net maistą. Kas laukia skurde gyvenančių lietuvių, kai valdantieji jiems primes dar ir nekilnojamojo turto mokestį?
Persiderėjimas dėl RRF dotacijų
Persiderėjimas dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dotacijų – įmanomas ir netgi svarstytinas. Kodėl svarstytinas?
Formuojant minėtą planą nebuvo atsižvelgta į energetikos kainų šuolį ir karą Ukrainoje, kurie sukėlė gerokai didesnius neigiamus padarinius bendrijos ekonomikai. Pavyzdžiui, Lietuvoje BVP vienam gyventojui šių metų ketvirtį sudarė 6227 eurus atitinkamo laikotarpio kainomis, kai pernai metų trečiąjį ketvirtį buvo didesnis ir siekė 6599,9 eurus. Mažėjęs BVP vienam gyventojui byloja apie blogėjantį žmonių pragyvenimo lygį, nes kuo BVP dalis vienam gyventojui yra mažesnė, tuo šalis yra ekonomiškai skurdesnė.
Maža to, persiderint dėl finansavimo iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, vertėtų apsvarstyti ir šalies įsipareigojimus. Kodėl vietoj naujo nekilnojamo turto mokesčio neįvedus mokesčio prabangiems automobiliams, kuris išties būtų nukreiptas į labiau pasiturintį visuomenės sluoksnį ir neįstumtų į kovos už būvį situaciją gyvenančių skurdžiausiai?
RRF lėšų praradimas ar išsaugojimas neturėtų būti pagrindiniu kelrodžiu, įgyvendinant mokesčių reformą šalyje. Gerokai svarbiau numatyti, kokią įtaką nauji mokesčiai turės šalies ekonomikai ar viešosioms paslaugoms, o svarbiausia – šalies žmonėms. Tad viešai kreipiuosi į dabartinę Vyriausybę ir raginu susilaikyti nuo nekilnojamojo turto mokesčio įvedimo bei skubiai persiderėti su Briuseliu dėl prisiimtų nepamatuotų įsipareigojimų. Metas pradėti dirbti žmonėms, o ne prieš juos.
