Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį dalyvavo diskusijoje apie pilietiškumą „Rugsėjis su Aušra“.
Diskusijos metu buvo pristatytas Prezidento inicijuotas ir globojamas pirmojo lietuviško mėnraščio „Aušra“ (1883–1886) naujasis leidimas ir galimybės jį integruoti į bendrojo ugdymo procesą. Į diskusiją buvo pakviesti Lietuvos mokyklų, pavadintų „Aušros“ arba aušrininkų vardais, atstovai.
Šalies vadovas prisiminė naujojo „Aušros“ perleidimo iniciatyvą, pavadindamas mėnraštį pačiu svarbiausiu lietuvybės dokumentu, šaltiniu, kuris išsiliejo į didelę upę – į modernios lietuvių tautos tapsmą ir Lietuvos valstybės atkūrimo pergalę 1918 metais.
Prezidentas dar kartą padėkojo mecenatui Pranui Kizniui, finansavusiam „Aušros“ komplektų perleidimą ir juos papildančios įvadinės knygos „Aušra po 140 metų“ leidybą, už galimybę šį rinkinį dovanoti Lietuvos mokykloms, muziejams, bibliotekoms, lietuvių bendruomenėms užsienyje.
„Norėčiau, kad tiesiog atsiverstumėte „Aušros“ puslapius ir rastumėte, kas paliestų Jūsų dvasią, pavyzdžiui, susipažintumėte su „Aušroje“ skelbtais „apgarsinimais“, t. y. reklaminiais skelbimais. Kokio nepaprasto lietuvybės jausmo jie kupini! „Aušros“ autoriai į pasaulį, į visa, kas jame vyksta, žvelgė per lietuvybės prizmę. Manau, kad tai tebėra svarbu. Nes šiandieniame pasaulyje labai lengva ištirpti ir, beje, tapti nebeįdomiam tam pasauliui. Užtektų deklaruoti: esu pasaulio žmogus, o tautinė tapatybė – XIX a. savivokos atgyvena. Manau, tokiai nuostatai įsivyravus, mūsų labai greitai nebeliktų. Kas galėtų tai sustabdyti? Veikiausiai – Jūs, jaunimas. Kviečiu ne tik protu suprasti „Aušrą“, bet ir pajusti jos dvasią. Juk patriotizmo neišmokysi protingomis kalbomis iš tribūnos. Tėvynės meilė turi gimti asmens širdyje. Pajuskite „Aušrą“, – kreipdamasis į jaunuosius diskusijos dalyvius sakė šalies vadovas.
Diskusijos dalyviai aptarė „Aušros“ – fundamentalaus istorinio šaltinio teksto – galimą naudojimą ne tik lietuvių kalbos ir literatūros ar Lietuvos istorijos, bet ir pilietiškumo pagrindų, etikos, tikybos, ekonomikos, muzikos, net gamtos pažinimo pamokose.
Diskusiją moderavo istorijos mokytojas, Šiaulių r. Dubysos aukštupio mokyklos direktorius Vaidas Bacys, dalyvavo mecenatas Pranas Kiznis, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė prof. Aušra Martišiūtė-Linartienė, Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Tomas Balkelis, Prezidento vyriausioji patarėja dr. Jolanta Karpavičienė, Kėdainių Šviesiosios gimnazijos mokytoja Aldona Šliažaitė, Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos mokytojas dr. Deimantas Karvelis, Kauno Jono Jablonskio gimnazijos gimnazistas Rokas Andriušis, Joniškio „Aušros“ gimnazijos gimnazistė Aurelija Rimdžiūtė.
