Lenkijos ir Lietuvos vienybė bei pastangos stiprinti saugumą yra bloga žinia agresoriui, sako Suvalkų koridoriuje kartu su Lenkijos vadovu ketvirtadienį apsilankęs prezidentas Gitanas Nausėda.
Jis pabrėžė, kad Lietuva ir Lenkija didina krašto apsaugos finansavimą, skirdamos tam dėmesį „aukščiausiu politiniu lygiu“.
„Galbūt mūsų nedraugai arba tos valstybės, kurios žvelgia į mus agresoriaus akimis, sulauks blogos naujienos: šiandien jos mato mūsų vienybę, šiandien jos mato mūsų pasirengimą skirti maksimalų dėmesį mūsų gynybai, ir tai yra blogoji žinia jiems. Geroji žinia – mūsų žmonėms, kurie rūpinasi mūsų valstybių saugumu“, – kalbėjo G. Nausėda per bendrą pasisakymą su Lenkijos kolega Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda).
Abiejų šalių vadovai ketvirtadienį iš pradžių lankėsi daugiašalėje Šiaurės Rytų divizijos mobiliojoje vadavietėje Lenkijoje, vėliau išvyko į Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalioną Marijampolėje, Lietuvoje.
G. Nausėda teigė, kad šis apsilankymas Suvalkų koridoriuje, jau kurį laiką vadinamame silpnąja NATO bei regiono šalių saugumo grandimi, nėra atsitiktinis.
„Tiek šioje sienos pusėje, tiek Lietuvos pusėje žmonės svarsto ir kelia klausimus, ar mes pakankamai esame apgynę kiekvieną žemės lopinėlį. Visi puikiai suprantame, kad būtent čia yra tam tikra pažeidžiama vieta, kur pirmiausiai gali būti nukreiptas agresoriaus žvilgsnis“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Štai kodėl, manau, jog labai svarbu, kad mūsų veiksmai, mūsų planai labai gerai atlieptų saugumo situaciją ir būtų skirta dar daugiau dėmesio, pajėgumų, dar daugiau planų, pratybų, kad nekiltų nė menkiausio klausimo, kad šis žemės lopinėlis yra saugus“, – pabrėžė Lietuvos vadovas.
„Šiandien galime konstatuoti, kad mūsų saugumu rūpinamasi ir NATO lygiu, tačiau svarbiausia, kad mūsų valstybės yra pasirengusios investuoti pakankamai lėšų didindamos savo saugumą“, – tvirtino jis.
Savo ruožtu A. Duda pabrėžė, kad vizitas skirtas išsklaidyti gyventojų ir tarptautinės žiniasklaidos keliamas abejones dėl Suvalkų koridoriaus saugumo.
„Mes abu su ponu Lietuvos Respublikos prezidentu ryžomės atvažiuoti į šį ruožą ir pademonstruoti, kad ši vieta yra saugi“, – kalbėjo A. Duda.
Jis akcentavo, kad ruožo saugumą užtikrina Lietuvos, Lenkijos ir NATO pajėgos.
„Bataliono lygio karinės pajėgos, veikiančios ir mūsų, ir kaimyno pusėje, duoda mums garantiją, jos gali būti didinamos kiekvienu momentu nuo 30 tūkst. pajėgų iki 300 tūkstančių“, – pabrėžė Lenkijos prezidentas.
Anot jo, Lietuva ir Lenkija „stengiasi daryti viską, kad gynybos formatas būtų sustiprintas“, įgyvendinami per Madrido viršūnių susitikimą` priimti sprendimai.
G. Nausėda akcentavo, kad Madride priimta „daug istorinių sprendimų“ siekiant užtikrinti rytinio NATO sparno saugumą, įskaitant planus, jog Lietuvoje „Vokietijos pajėgų buvimas galėtų būti padidintas iki brigados lygio“.
„Tai pirmiausia priešakinės gynybos principas, kuris mums leidžia tikėtis ne tik daugiau dėmesio, bet ir daugiau karinės, kovinės galios čia, mūsų žemėje, Lenkijos ir Lietuvos žemėje. Ir aš tikrai džiaugiuosi, kad NATO išnaudojo tą istorinę galimybę atkreipti dėmesį į kylančias rizikas ir labai greitai, ryžtingai į jas reaguoti“, – akcentavo jis.
Prezidentas sakė, kad šiuo metu tęsiamos diskusijos dėl būtinų Lenkijos ir Lietuvos investicijų siekiant didinti regiono saugumą.
„Turime stiprinti dvišalį Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą, nes bet koks atsakas pirmiausia prasidėtų nuo mūsų pačių pademonstruoto ryžto veikti kartu. Turime parodyti, kad Suvalkų koridorius ne skiria, o sujungia mūsų tautas bendram veikimui vardan mūsų visų saugumo ir laisvės“, – pabrėžė Lietuvos prezidentas.
Vėliau Marijampolėje G. Nausėda akcentavo, kad šalims šiuo metu vienas didžiausių prioritetų – gerinti priimančiųjų šalių infrastruktūrą NATO partneriams. Vieną tokių pavyzdžių jis įvardijo netoli nuo Marijampolės atidarytą ir modernizuojamą Rūdninkų poligoną, taip pat paankstinamus kitos karinės infrastruktūros statybos planus.
Jis taip pat išreiškė viltį, jog Lietuva su Lenkija dažniau vykdys pratybas ir sieks „ateiti vienas kitam į pagalbą per sieną“.
Lietuvos ir Lenkijos prezidentų, krašto apsaugos ministrų ir kariuomenės vadų susitikime taip pat dalyvavęs Lietuvos ministras Arvydas Anušauskas akcentavo, kad Lietuvos ir Lenkijos planuojamos didinti investicijos į gynybą bei NATO priimti sprendimai, darbas su sąjungininkais dar labiau sustiprins šalių gynybą.
Ministras pabrėžė, kad Lietuva ir Lenkija kartu sieks „praktinio NATO viršūnių susitikime priimtų sprendimų įgyvendinimo“.
„Esame dėkingi Lenkijai už bendradarbiavimą, kartu atliekame ir dar atliksime daug bendrų darbų“, – teigia ministras A. Anušauskas.
Suvalkų koridoriumi vadinamas maždaug 100 kilometrų pločio Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruožas, kuris iš Vakarų ribojasi su Rusijos Karaliaučiaus kraštu, o iš Rytų – su Baltarusija.
NATO lyderiai viršūnių susitikime Madride patvirtino ketinimus rytiniame Aljanso sparne iki brigados dydžio vienetų didinti prieš kelerius metus dislokuotas pajėgas, taip pat patvirtintoje NATO strateginėje koncepcijoje įvardijo Rusiją kaip grėsmę blokui.
Taip pat numatytos saugumo sustiprinimo priemonės, tokios kaip išankstinis įrangos ir amunicijos dislokavimas, greito pastiprinimo galimybės, oro ir jūros domenų sustiprinimas.
Autorius Ignas Jačauskas
BNS, Lietuvos naujienų skyrius
