Ketvirtadienį Seimas toliau svarstys naująjį merų ir tarybų įgaliojimų modelį, pagal kurį turėtų dirbti jau kitąmet išrinkti vietos politikai. Naujoji Vietos savivaldos įstatymo redakcija parengta Konstitucijoje įteisinus tiesioginius merų rinkimus.
Ją rengusios darbo grupės vadovo, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Stasio Šedbaro teigimu, Lietuvoje siūlomas merų ir savivaldybių tarybų įgaliojimų modelis veikia maždaug trečdalyje Europos Sąjungos (ES) šalių.
Pagal jį, taryba dirbtų kaip atstovaujamoji, o tiesiogiai išrinktas meras – kaip vykdomoji institucijos.
Savivaldybės taryba, kaip ir dabar, priimtų svarbiausius sprendimus, tačiau ji neturėtų savo vadovo.
Tiesiogiai išrinkto mero vadovaujama savivaldybės administracija rengtų tarybos sprendimų projektus, pats meras šauktų tarybos posėdžius, sudarytų jų darbotvarkę, pirmininkautų tiems posėdžiams, tačiau nebalsuotų.
Anot projekto, merui bus pavesta parengti savivaldybės biudžetą, jis bus atsakingas ir už jo vykdymą.
Be to, merui ketinama suteikti vadinamąją veto teisę. Numatyta, kad jis galės motyvuotai grąžinti savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus pakartotinai svarstyti. Taryba dėl to nutarimo privalės balsuoti antrą kartą. Pakartotinai apsvarstytas sprendimas bus laikomas priimtu, jeigu už jį balsuos daugiau kaip pusė visų savivaldybės tarybos narių.
Pagal projektą, jeigu taryba neatsižvelgtų į mero motyvus ir iš naujo priimtų savo sprendimą, šis galėtų dėl to kreiptis į Vyriausybės atstovą.
Tuo metu savivaldybės tarybai norima suteikti teisę nušalinti merą nuo pareigų, jeigu jam būtų pareiškiami oficialūs įtarimai padarius nusikaltimą. Tai galėtų padaryti tarybos narių dauguma. Nušalinimas galiotų iki teismo nuosprendžio arba ikiteisminio tyrimo nutraukimo.
Siūloma, kad vicemerai ir administracijos direktorius taptų asmeninio-politinio pasitikėjimo pareigūnais, juos skirtų meras, o vicemerų kandidatūroms reikėtų ir tarybos pritarimo.
Be to, siūloma didinti vicemerų skaičių.
Dar viena siūloma naujovė – savivaldybės tarybos opozicijos lyderis. Jį išsirinktų ne mažiau kaip pusė tarybos narių, priklausančių opozicijai.
Taip pat numatyta, kad ne rečiau kaip kas pusmetį savivaldybės tarybos posėdžio pabaigoje būtų organizuojama mažumos valanda. Jos metu mažumos atstovai galėtų užduoti klausimus merui, vicemerui, administracijos direktoriui, komitetų ir komisijų pirmininkams.
Rinkimų kodekse numatyta, kad tiesiogiai renkami merai galėtų dirbti ne daugiau kaip tris kadencijas iš eilės.
Pagal projektą, tarybos nariams, kaip ir dabar, būtų mokama už darbą per tarybos, komitetų, komisijų posėdžių. Tačiau, pasak S. Šedbaro, taip pat siūloma tarybos nariams kompensuoti už susitikimus su gyventojais.
Konstitucinis Teismas pernai balandį paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai nėra galimi nepakeitus Konstitucijos. Dėl to Seimas ėmėsi keisti pagrindinį šalies įstatymą ir kuria naują savivaldos modelį.
Kiti savivaldos rinkimai vyks 2022 metų kovą.
BNS, Lietuvos naujienų skyrius
