2021 11 26
Šiandien Teisingumo ministerijoje vykusios spaudos konferencijos metu pristatyti Bausmių vykdymo sistemos svarbiausi iššūkiai, siektini tikslai ir veiklos efektyvinimo galimybės.
Numatoma, kad Kalėjimų departamento ir skirtingų jam pavaldžių įstaigų reorganizavimas į vieną juridinį asmenį (Lietuvos kalėjimų tarnybą) užtikrins efektyvesnį ir dinamiškesnį administravimą, saugumą, pakartotinio nusikalstamumo prevenciją ir vienodos praktikos taikymą, eliminuojant korupcijos pasireiškimo rizikas.
Lietuvos kalėjimų tarnybai siūloma suteikti daugiau galimybių savarankiškai spręsti laisvės atėmimo bausmių vykdymo administravimo klausimus, remiantis kitų Europos šalių praktika (Estijos, Norvegijos, Švedijos) pakeisti Bausmių vykdymo kodekso (BVK) struktūrą, prioretizuojant nuteistųjų resocializacijos, užimtumo, švietimo klausimus, papildyti BVK konfidencialumo, normalizavimo ir atvirumo principais.
Taip pat ketinama padidinti nuteistiesiems leidžiamą pasimatymų, skambinimo telefonu dažnumą, sutrumpinti nuteistiesiems skiriamų nuobaudų galiojimo terminą.
Ypatingas dėmesys būtų skirtas suėmimo, bausmių vykdymo procesų elektronizavimui, būtų įdiegtas suimtųjų ir nuteistųjų dinaminės priežiūros modelis.
Siūloma įtvirtinti nuostatą, kad nuteistieji, kuriems už įkalinimo vietose padarytus nusikaltimus skiriama iki 1 m. laisvės atėmimo bausmė, ją atlikti būtų siunčiami į pusiau atviro režimo bausmės atlikimo vietą. Šiuo metu tokie asmenys atlieka bausmę atvirojoje kolonijoje. Be to, svarstoma reglamentuoti sąlygas, kuriomis nuteistųjų individuali veikla arba veikla asociacijose, galėtų būti prilyginama jų darbinei veiklai.
Pasak teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos, šiandieninė bausmių vykdymo sistema yra atgyvenusi ir neefektyvi, o tam spręsti reikia kompleksinių priemonių, todėl turime pereiti nuo resocializacijos imitacijos prie sistemingos realios prevencijos ir elgesio korekcijos programų įgyvendinimo bei subkultūros eliminavimo.
„Teisingumo ministerija imsis visų priemonių, kad Bausmių vykdymo sistema ir naujoji Lietuvos kalėjimų tarnyba taptų viena iš lyderiaujančių institucijų. Sieksime įgalinti visus socialinius partnerius, ypatingai nevyriausybinį sektorių, kuris savo veiklas galėtų realizuoti įkalinimo įstaigose, ypatingą dėmesį skiriant užimtumui, neformaliam švietimui bei socialinių įgūdžių lavinimui“, – spaudos konferencijos metu pabrėžė E. Dobrovolska.
Anot ministrės, Bausmių vykdymo sistemos veiklos administravimo pertvarka leis ne tik sutaupyti, bet ir efektyviai perskirstyti turimas lėšas, o personalo perskirstymas sumažins administracinę naštą pareigūnams, kurie galės daugiau dėmesio skirti tiesioginiam darbui su nuteistaisiais ir gauti orų atlygį.
Teisingumo ministerija suinteresuotoms institucijoms ir socialiniams partneriams pateikė Bausmių vykdymo kodekso ir su juo susijusių įstatymų pakeitimų projektus, kurie leistų sumažinti biurokratiją ir efektyvinti bausmių vykdymo sistemos valdymą bei atlieptų prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus.
„Šios pertvarkos metmenis rengusi darbo grupė yra sudaryta iš 30-ties narių: Teisingumo ministerijos atstovų, Kalėjimų departamento atstovų ir Bausmių vykdymo sistemoje dirbančių pareigūnų bei profesinių sąjungų atstovų, kurie iš darbo grupės vėliau pasitraukė ir nėra pateikę nei vieno oficialaus pasiūlymo. Esame atviri dialogui, todėl tikime, kad diskusijoje su visų profesinių sąjungų atstovais galime rasti veiksmingiausius sprendimus”, – akcentavo ministrė.
Rugsėjo mėnesį vykusiame susitikime su Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovais sulaukta pritarimo iniciatyvai reformuoti bausmių vykdymo sistemą, aptartos priemonėms, padėsiančios užtikrinti efektyvesnį nuteistųjų sveikatingumo procesų bei aprūpinimo sveikatinimo priemonėmis įgyvendinimą.
Reformuojant Bausmių vykdymo sistemą numatomi 3 etapai: 1-as – Probacijos tarnybos atskyrimas ir stiprinimas; 2-as – vieno juridinio asmens (Kalėjimų tarnybos) sukūrimas; 3-as – struktūrinių pokyčių įgyvendinimas.
Tikimasi, kad bus padidintas bausmių vykdymo sistemos pareigūnų atlyginimas, užtikrintas standartizuotas ir tolygus materialinis aprūpinimas, subalansuoti pareigūnų darbo krūviai, bus optimalūs, supaprastinti bei standartizuoti procesai, didės dėmesys darbuotojų kvalifikacijos kėlimui, motyvacijai, užtikrintas infrastruktūros ir administracinių funkcijų optimizavimas bei atviresnė ir skaidresnė veikla.
Prognozuojama, kad optimizavus ir įgyvendinus veiksmingesnius bausmių vykdymo sistemos valdymo ir sprendimų priėmimo procesus, bus:
- sumažintas vadovaujančių darbuotojų skaičių – 55 proc., struktūrinių padalinių skaičius – 40 proc., o administracines funkcijas atliekančių darbuotojų skaičius – nuo 20 iki 30 proc.
- padidintas tiesiogiai su nuteistaisiais ir suimtaisiais dirbančių darbuotojų skaičius;
- suvienodinta praktika visoje bausmių vykdymo sistemoje;
- subalansuoti bausmių vykdymo sistemos darbuotojų darbo krūviai, užtikrinant, kad vienas pirminės grandies pareigūnas dirbtų su nedaugiau kaip su 30 nuteistųjų (šiuo metu šis skaičius siekia net 100), o vienas resocializacijos pareigūnas dirbtų su ne daugiau 20 nuteistųjų (dabar – iki 60);
- sustiprintos ir standartizuotos saugumo procedūros;
- 60 proc. sumažintos registruotos nusikalstamos veikos laisvės atėmimo įstaigose;
- panaikintos tą patį darbą dirbančių darbuotojų darbo užmokesčio disproporcijos;
- skaitmenizuoti suėmimo ir bausmių vykdymo procesai;
- efektyviau naudojami bausmių vykdymo sistemai skiriami ištekliai ir valdomas turtas;
- pasiekta, kad pakartotinai grįžtančių į įkalinimo įstaigas asmenų sumažėtų nuo 62 proc. iki 40 proc.
Pirmojo bausmių vykdymo sistemos reformos etapo – Probacijos tarnybos savarankiškumo didinimo – numatyti projektai jau svarstomi Seime.
