2021 10 13
Vyriausybės posėdyje nutarta teisingumo srities veiklų veiksmingumui užtikrinti 2022 m. skirti 2 mln. 153 tūkst. eurų papildomų valstybės biudžeto lėšų. Daugiausia lėšų siūloma skirti ministerijai pavaldžių ir valdymo srityse veikiančių įstaigų veiklos efektyvinimui.
„Turime operatyviai reaguoti į nuolat besikeičiančius visuomenės poreikius, technologinių naujovių plėtrą ir pažangos akivaizdoje siekti aukščiausių teisingumo srities veiklų įgyvendinimo standartų. Todėl papildomos biudžeto lėšos leistų užtikrinti itin aktualią Teisingumo ministerijai pavaldžių įstaigų veiklos pažangą, galimybes veiksmingiau naudotis teisiniais įrankiais, taip pat priartėti prie ES šalių gerosios praktikos”, – teigia teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.
Kadangi pastaraisiais metais Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) sulaukia dvigubai daugiau vartotojų skundų, todėl papildomi biudžeto asignavimai leistų pasiekti veiksmingesnio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir ženkliai sumažinti teismų darbo krūvį. Ginčų nagrinėjimo funkcijos užtikrinimui, taip pat nuo sausio įsigaliosiančių naujų VVTAT funkcijų įgyvendinimui, pavyzdžiui, nesąžiningų sutarčių sąlygų kontrolei ir pan., ketinama įsteigti naujų darbo vietų. VVTAT yra daugiausia vartojimų ginčų ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, kuri 2020 m. išnagrinėjo net 88 proc. visų neteisminių vartojimo ginčų. 2020 m. VVTAT išnagrinėjo apie 6000 vartojimo ginčų, kai prieš 2 metus šis skaičius buvo – daugiau nei 4000.
Teisingumo ministro valdymo srityse veikiančiai Vyriausybės įstaigai Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (VDAI) papildomi asignavimai numatyti veiksmingesnės duomenų apsaugos kontrolės bei operatyvesnio skundų nagrinėjimo veiklų užtikrinimui. Pastaraisiais metais VDAI išnagrinėtų asmenų skundų skaičius augo trigubai: 2017 m. – 490, 2018 m. – 619, 2019 – 995, 2020 m. – arti 1500.
Lietuvos teismo ekspertizės srityje kitąmet numatoma pradėti taikyti naujas teismo ekspertizės rūšis – ekologines (aplinkos apsaugos), taip pat numatoma pasiekti dar didesnio ekspertizių atlikimo terminų mažėjimo stiprinant darbuotojų kompetencijas informacinių technologijų, ekonominių tyrimų srityse, todėl papildomas finansavimas leistų pagreitinti ne tik ikiteisminį, bet ir teisminį procesus, ypač baudžiamosiose bylose. Per praėjusius metus 66,2 proc. visų ekspertinių tyrimų atlikta greičiau nei per 30 d. terminą. 2020 m. daugiausia atlikta narkotinių ir psichotropinių medžiagų (965), rašysenos (389), eismo įvykių (370) bei mobiliųjų įrenginių (205) tyrimų.
Didesnis finansavimas padės užtikrinti ir efektyvesnį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą bei kokybišką atstovavimą, ypač aktualų socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms. Numatoma mediatoriams, kurių veikla leidžia sumažinti teisminių ginčų skaičių bei advokatams, teikiantiems valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, mokamą atlygį nuosekliai priartinti prie kaimyninių šalių, pavyzdžiui Latvijos, praktikos. Teisingumo ministerijos parengtas Vyriausybės nutarimo projektas, numatantis, kad jau nuo šių metų lapkričio šis užmokestis didėtų iki 19 eurų už val. Patvirtinus biudžetą, Teisingumo ministerija teiks siūlymą nuo kitų metų sausio šį užmokestį didinti 20 eurų už val. (šiuo metu jis sudaro 18 eurų už val.). 2020 m. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos paslaugomis pasinaudota daugiau nei 36 000 atvejų, iš jų – būtinasis gynėjas (įgaliotas atstovas) dalyvavo 26 102 kartus.
Papildomos lėšos leis siekti ir efektyvesnės probacijos funkcijos užtikrinimo – numatoma plėsti elektroninio monitoringo sistemų taikymą, kad daugiau nuteistųjų būtų prižiūrima ne „už grotų“, o pasitelkiant modernias technologijas.
Dėl šių Vyriausybės priimtų pasiūlymų sprendimą turės priimti Seimas.
