Autorius yra teisininkas, Nacionalinio susivienijimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkas ir kandidatas Trakų rajono mero rinkimuose.
Vienas iš didžiausių Trakų rajono skaudulių – daug metų neefektyvus savivaldybės įmonių darbas.
Valstybės kontrolės duomenimis 2013–2015 m. UAB „Trakų vandenys”, UAB „Trakų šilumos tinklai“ ir UAB „Trakų paslaugos“ veikė nuostolingai. 2015 m. nuostolingai dirbo ir UAB „Trakų autobusai“, bet savivaldybė nesiėmė jokių priemonių, kad pagerintų rezultatus.
Situacija nepasikeitė ir iki šiol. 2020 m. visos savivaldybės kontroliuojamos įmonės (SKĮ) patyrė nuostolį. Pvz., 2020 m. UAB „Trakų vandenys“ ataskaitoje rašoma, jog įmonė veikė nuostolingai (-121 221 Eur). Ankstesnių metų sukauptas nuostolis (-208 120 Eur) buvo padengtas akcininko įnašu. Įmonė turėjo 80 tūkst. Eur abejotinų skolų, kurias tikimybė atgauti yra maža.
Nuostolingas įmonių darbas sekina Trakų miesto biudžetą, nes įmones tenka sanuoti. Nors paslaugas gyventojams teikiančios įmonės pagal įstatymą savo veiklą turi organizuoti ir visas sąnaudas padengti tik lėšomis, surenkamomis iš vartotojų už suteiktas paslaugas, praktika yra kita. Savivaldybė negali sumokėti įmonės skolų tiesiogiai, todėl tai daroma per tikslines lėšas tam tikram turtui įsigyti („Trakų vandenys“), nors jis turėtų būti įsigyjamas iš įmonės uždirbtų pinigų arba per įstatinio kapitalo didinimą („Trakų paslaugos“) arba kitomis formomis (pvz., „Trakų autobusams“ kompensuojant už nuostolingus maršrutus)
Neefektyvus įmonių darbas sąlygoja dideles paslaugų kainas vartotojui. Didėjant sąnaudoms, didėja ir paslaugų kaina. Be abejo, sąnaudas lemia ir brangstančios medžiagų bei žaliavų kainos. Tačiau lyginant Trakų ir kitų savivaldybių rodiklius, akivaizdu, kad Trakams kol kas sekasi prasčiausiai. Pvz., Lietuvos laisvos rinkos instituto duomenimis, 2018 m. Trakai pasižymėjo didžiausia šilumos kaina regione (8 ct. už kWh), lenkdami net Vilnių (7, 91).
Sprendimo raktas – efektyvi SKĮ valdysena
Valstybės kontrolės auditas nustatė, jog viena svarbiausių priežasčių, kodėl bendrieji savivaldybių kontroliuojamų įmonių (SKĮ) finansinai rodikliai tendencingai prastesni už šalies ir Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) bendruosius rodiklius, yra nerezultatyvi SKĮ valdysenos politika.
T. y. savivaldybės nekelia savo kontroliuojamoms įmonėms finansinių ir kitų tikslų, neatlieka stebėsenos, neužtikrina skaidrumo, nepriima valdysenos politiką nustatančių teisės aktų.
Vienas iš EBPO Valstybės įmonių valdymo gairėse pateikiamų įmonių valdysenos principų – aktyvus savininkas turi įvardyti įmonės tikslus. Taip pat ir savivaldybės turi aiškiai įvardyti įmonėms keliamus tikslus, o šie tikslai turi būti suderinti su įmonių ilgalaikėmis strategijomis. Kiek tai įmanoma, tikslai turėtų būti tokie, kad juos būtų galima kiekybiškai įvertinti, pvz., nuosavo kapitalo grąžos lygis.
Taip pat reguliariai turėtų būti vertinama, kaip įmonės siekia nustatytų tikslų, o taip pat numatytos priemonės tuo atveju, kai įmonės tikslų nepasiekia. Tik aiškiai žinodamos, ko iš jų tikisi savivaldybė, SKĮ gali veikti efektyviai.
Valdysenos politiką nusakančiuose dokumentuose taip pat turi būti apibrėžti kolegialių valdymo organų narių atlyginimai, nustatomi jų atrankos principai.
Trakų rajono savivaldybė jau pasitvirtino bendrą SKĮ veiklos tikslų vertinimo tvarką, kuria įpareigojo SKĮ paruošti strateginius veiklos planus, nustatė įmonės veiklos vertinimo tvarką ir kontrolės priemones. Tačiau Savivaldybės įmonėms keliami tikslai, suformuluoti itin keista forma (lūkesčių rašto pavidalu). Juose numatyti veiklos tikslai yra abstraktūs (pvz., kad veiktų pelningai, būtų pažangi bendrovė), jų vertinimo kriterijai nekonkretūs, nesiejami su aiškių finansinių rodiklių per ataskaitinius metus pasiekimu.
Nors visos SKĮ jau turi strateginius veiklos planus, jų turinys dažnai primityvus (pvz., „Trakų paslaugos“). Kokybe išsiskiria tik „Trakų autobusai“ strategija (tą lėmė naujai suformuota valdyba).
Valdymo koordinavimo centras 2019 m. atlikęs Lietuvos tyrimą, užfiksavo reikšmingas savivaldybių SĮ valdysenos spragas. Daugumoje didžiųjų SKĮ yra pažeidžiami EBPO valdysenos principai ir Vyriausybės nutarimas, numatantis, kad įmonių valdybų ir kitų kolegialių organų veikla turi būti atribota nuo politinės įtakos. Nemaža dalis SKĮ kolegialių organų yra suformuoti iš savivaldybės tarybų narių, administracijos direktorių ar jų pavaduotojų.
Iš keturių Trakų SKĮ, daugiau kaip pusė visų valdybos narių yra savivaldybės administracijos darbuotojai. Dauguma jų – nėra tos srities valdymo ekspertai. Visai neseniai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija rekomendavo atleisti iš „Trakų šilumos tinklų“ direktorės pareigų dabartinę vadovę, buvusią Trakų rajono savivaldybės tarybos narę, kaip pažeidusią viešų ir privačių interesų derinimo įstatymą. Esant tokiai situacijai, ar galime kalbėti apie skaidrų SKĮ valdymą?
Sprendžiant įsisenėjusias Trakų komunalinio ūkio problemas reikia:
tobulinti savivaldybės kontroliuojamų įmonių valdysenos politiką, nustatant:
a) kolegialių valdymo organų narių atrankos principus, jų atlyginimus;
b) aiškius, pamatuojamus veiklos rodiklius ir jų vertinimo kriterijus;
c) standartizuotą SKĮ ataskaitos modelį;
d) numatyti atsakomybę už veiklos rezultatus ne tik įmonių vadovams, bet ir valdyboms
e) nustatyti bendruosius minimalius reikalavimus visiems pretendentams į savivaldybės įmones vadovų postus.
Tinkama savivaldybės įmonių valdysena – tai raktas į mažesnes komunalinių paslaugų kainas ir geresnę paslaugų kokybę.
Politinė reklama, parengta paties kandidato.
