Kas penktas gyventojas Lietuvoje pernai gyveno žemiau skurdo rizikos ribos, rodo pirmadienį Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (NSMOT) skelbiama apžvalga.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020-aisiais žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 585 tūkst. šalies gyventojų. Skurdo rizikos lygis 2020 metais šalyje siekė 20,9 proc. ir, palyginti su 2019 metais, padidėjo 0,3 procentinio punkto.
2017 ir 2018 metais žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 22,9 procento gyventojų.
Pasak ataskaitos, lyginant su 2019-aisiais, pernai daugelio grupių skurdo rizikos lygis padidėjo arba išliko panašus. Didžiausias padidėjimas stebimas tarp bedarbių (padidėjo 2 procentiniais punktais, iki 56,4 proc.) ir senatvės pensininkų (padidėjo 4,4 procentinio punkto, iki 39,5 proc.).
2020-aisiais 2,7 procentinio punkto sumažėjo vaikų skurdo rizikos lygis – tokių vaikų pernai buvo 20 procentų.
Skurdo rizikos riba 2020-aisiais buvo 430 eurų per mėnesį vienam asmeniui ir 904 eurai šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.
Pasak ataskaitos, absoliutaus skurdo lygis šalyje pernai siekė 5,1 proc., t.y. žemiau absoliutaus skurdo ribos gyveno apie 140 tūkst. šalies gyventojų. Palyginti su 2019 metais, šis rodiklis sumažėjo 2,6 procentinio punkto.
Asmenys, kurių pajamos nesiekia minimalių vartojimo poreikių dydžio (MVPD), laikomi gyvenančiais absoliučiame skurde. 2020 metais patvirtintas MVPD – 257 eurai.
Neigiamai paveikė pandemija
NSMOT ir Lietuvos vartotojų aljanso užsakymu 2020-ųjų balandį ir liepą bei šių metų kovą agentūra „Spinter tyrimai“ parengė tris reprezentatyvias Lietuvos visuomenės apklausas, siekiant išsiaiškinti karantino poveikį gyventojų socialinei-ekonominei būklei ir psichologinei savijautai.
Pasak ataskaitos, 2020-ųjų balandžio ir liepos duomenys apie ekonominę gyventojų situaciją statistiškai reikšmingai nesiskyrė, labai panašius rezultatus atskleidė ir 2021 metų, antrojo karantino, duomenys.
Šių metų kovą atliktoje apklausoje 9 proc. apklaustųjų teigė praradę darbą, dar per 33 proc. tvirtino, kad darbą prarado jų artimieji ar jų pajamos dėl COVID-19 pandemijos nulemtų priežasčių sumažėjo. Beveik 29 proc. tvirtino, jog jų pajamos ženkliai sumažėjo, 11 proc. respondentų nurodė, kad jiems trūksta pajamų maistui, 14 proc. trūko pinigų būsto nuomai ar komunaliniams mokesčiams.
„Neramina tai, kad jei žmonės neišlaiko būsto, kaupiasi skolos, tai atsilieps jų ateičiai – net po to, kai pajamos atsistato, jei žmonės lieka su skolomis, tai labai ilgą laiką apriboja jų dalyvavimą visuomenėje“, – ataskaitos pristatyme sakė NSMOT vadovė Aistė Adomavičienė.
Pirmojo karantino apklausų duomenis apie 5 proc. respondentų teigė dėl COVID-19 praradę darbą, 35 proc. patyrė ženklų pajamų sumažėjimą, 38 proc. nurodė, kad jų šeimos nariai prarado darbą arba jų pajamos ženkliai sumažėjo.
Ji pabrėžė, kad vaiko pinigai, vienišo pensininko išmoka yra „teigiami, bet, deja nepakankami žingsniai“ siekiant spręsti skurdo rizikos problemas.
4 iš dešimties bedarbių – be išmokų
NSMOT atstovė Rimgailė Matulionytė pabrėžė, kad šį rugpjūtį registruotų bedarbių, Užimtumo tarnybos duomenimis, buvo 211 tūkst., arba dešimt kartų daugiau, nei registruotų laisvų darbo vietų. Anot jos, dalis darbdavių nelinkę registruoti laisvų darbo vietų Užimtumo tarnyboje, tad sistema nėra efektyvi.
Ji taip pat pažymėjo, kad net 42 proc. bedarbių negavo jokių socialinių išmokų, nors laikinai tai buvo sprendžiama darbo paieškos išmokomis. Anot R. Matulionytės, 2019-aisiais vidutinė nedarbo išmoka siekė 326,6 euro, socialinė pašalpa – 82 eurai, pernai socialinės pašalpos dydis išaugo iki maždaug 100 eurų, tačiau, pasak jos, tai vis dar keliskart mažiau, nei minimali skurdo riba.
„Šiandien reikalingi ilgalaikiai sprendimai tiek draudimo, tiek ir socialinės piniginės paramos srityje“, – pabrėžė ji.
NSMOT teigimu, įsidarbinti, ypač regionuose, neretai trukdo ir susisiekimo problemos. Organizacija siūlo didinti draudimo ir paramos išmokų prieinamumą ir adekvatumą, diferencijuoti ir aktyviau teikti individualią pagalbą bedarbiams, nukreipti kai kuriuos asmenis į nevyriausybines organizacijas, daugiau skirti dėmesio profesiniam orientavimui.
Telkia kovai su maisto švaistymu
„Maisto banko“ direktorius Simonas Gurevičius pabrėžia, kad kas devintas žmogus Lietuvoje negali nusipirkti pakankamai įvairaus maisto – mėsos, žuvies, o problemą paaštrino ir COVID-19 situacija.
Jo teigimu, „Carito“ organizacija pastebėjo, kad pandemijos metu valgyklose du-tris kartus išaugo maisto poreikis, o paties „Maisto banko“ klientų skaičius išaugo nuo 138 tūkst. iki 143 tūkstančių.
Anot jo, nors poreikis gauti paramą maistu auga, gyventojai vis dar gėdijasi to prašyti. Pasak S. Gurevičiaus, efektyviausiai maisto stygiaus problema galėtų būti sprendžiama kovojant su maisto švaistymu.
„ES mes iššvaistome apie penktadalį viso pagaminamo maisto, t.y. jis nepasiekia žmonių, pasaulyje apie trečdalis viso pagaminamo maisto nepasiekia žmonių (…). Pusė maisto yra iššvaistoma namų ūkiuose, bet kita pusė – maisto tiekimo, gaminimo grandinėje“, – tvirtino jis.
S. Gurevičiaus teigimu, šiuo metu teisės aktai numato, kad juridinis asmuo gali suteikti asmeniui lengvatų už ne daugiau nei 75 eurus per mėnesį, jis ragina didinti šią sumą, išskiriant paramą pertekliniu maistu.
„Kitas dalykas, kuris labai svarbus, tai skatinti įmones, ūkininkus – visus, kas tik turi maisto, atiduoti perteklinį maistą (…). Ilguoju laikotarpiu, jei skatinimas ir kitos paskatos nepadės, mes labai norėtumėme prašyti, kad būtų stebima, kiek maisto grandinės dalyviai to maisto turi, kiek jo panaudoja, kiek jo tampa maisto atliekomis. Jei tie skaičiai yra dideli, jie turėtų būti viešinami, organizacijos, kurios nesugeba planuoti maisto kiekių, turėtų būti kažkaip drausminamos“, – kvietė jis.
Lietuva – energetinio skurdo antilyderė
Ataskaitos autoriai akcentuoja, kad 2020-aisiais Lietuva buvo priešpaskutinėje vietoje tarp Europos Sąjungos valstybių pagal vadinamąjį energetinį skurdą: Eurostato duomenimis, 2020 metais 23,1 proc. Lietuvos gyventojų negalėjo pakankamai šildytis savo būstų. Lietuvą aplenkė tik Bulgarija, kur ši problema buvo aktuali 27,5 proc. gyventojų.
Vartotojų aljanso tyrėja Rimantė Balsiūnaitė sako, kad vyrauja dvi pagrindinės šio reiškinio priežastys: žemos gyventojų pajamos ir aukštos šildymo kainos, taip pat žemas energetinis vartojimo efektyvumas.
„Pirmąją priežastį galima išspręsti įvairiomis finansinėmis pagalbomis, kompensacijomis (…), žemas energijos vartojimo efektyvumas sprendžiamas renovacija. Tai svarbu, nes Lietuvoje daugybė žmonių gyvena daugiabučiuose, kurie visiškai neefektyvūs, čia labai daug drėgmės, šiluma greit išeina – renovacija gali padėti sutaupyti energiją“, – sakė ji.
Anot jos, Vartotojų aljansas kuria energetinių patarėjų tinklą, t.y. per šimtas apmokytų socialinių, savivaldybių socialinės paramos skyrių, nevyriausybinių organizacijų ir kitų darbuotojų jau vasaros pabaigoje pradėjo teikti patarimus pažeidžiamiausiems vartotojams.
Autorius Ignas Jačauskas
