Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas lankėsi Kauno savivaldybėje ir su meru Visvaldu Matijošaičiu aptarė regioninio logistikos centro kūrimo galimybes. Tokiuose logistikos centruose pagal vartotojų užsakymus būtų sudaromi regiono ūkininkų produkcijos krepšeliai, kurių užsakovai būtų ikimokyklinio ugdymo, kitos švietimo įstaigos, ligoninės. Ūkininkams būtų paprasčiau dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, o vartotojams – tiekiama šviežia vietos gamintojų produkcija.
„Siekiame priartinti vietos gamintojus prie vartotojų – laimi ir gamintojas, ir vartotojas, kuris gauna vietinę, kokybišką produkciją. Logistikos centrų steigimui šiame kvietime teikti paraiškas numatyta 3 mln. eurų. O savivaldos vaidmuo kuriant šiuos centrus yra didelis privalumas. Logistikos centrų galimybėmis jau intensyviai domisi Klaipėdos rajono savivaldybė“, – teigia žemės ūkio ministras.
Kauno merą V. Matijošaitį domino, koks numatomas savivaldybės indėlis steigiant logistikos centrą.
Anot K. Navicko, galimi įvairūs modeliai, savivaldybės taip pat galėtų būti tarp šių centrų steigėjų. Šiame projekte savivaldybėms numatomas svarbus vaidmuo. „Savivaldybei pasakius – taip, mums įdomu, raginsime darželius taip įsigyti vietos gamintojų produkciją – jau turime iniciatyvų steigti logistikos centrus. Reikalingas savivaldybės įsitraukimas, tuomet daugiau garantijų centrų steigėjams“, – teigė ministras.
Trumpųjų maisto tiekimo grandinių modelio skatinimas steigiant regioninius logistikos centrus, jau veikia kitose šalyse – Lenkijoje, Italijoje, Čekijoje.
Logistikos centrai – kam, kiek ir kaip?
Pretenduoti kurti logistikos centrus gali ne mažiau kaip 2 bendradarbiaujantys ūkio subjektai, užsiimantys žemės ūkio ir maisto produktų gamyba bei perdirbimu. Paraiškos paramai užsiimti šia veikla teikiamos nuo liepos 12 d. iki rugsėjo 10 d. Parama numatoma pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“.
Žemės ūkio ministerija, skatindama tokių logistikos centrų įkūrimą, iškėlė du pagrindinius tikslus. Vienas jų – bendradarbiavimo ir kooperacijos skatinimas. Kitas tikslas – kad vietoje užauginti produktai būtų tiekiami to rajono ar regiono vartotojams, ypač švietimo įstaigoms, ligoninėms.
Paramos dydis priklausys nuo steigiamo logistikos centro dydžio. Maksimali paramos suma vienam projektui – 700 tūkst. Eur be PVM. Tokia didžiausia parama numatyta regioninių logistikos centrų prie Klaipėdos, Kauno ar Vilniaus steigimui. Mažesnių, vietos ar rajoninio lygmens, logistikos centrų kūrimui būtų skiriama iki 120 tūkst. Eur ar 200 tūkst. Eur.
Regioninio lygmens logistikos centrams statyti ar nuomotis jau esamas patalpas paramos intensyvumas siekia 60 proc. Logistikos centrų darbuotojams darbo užmokesčiui – 100 procentų. Tokiu pačiu intensyvumu – 100 proc. – būtų kompensuojama ir už logistikos centrų komunalines išlaidas.
Prioritetas bus teikiamas turintiems patirties trumpųjų maisto tiekimo grandinių veikloje. Parama teikiama tuo atveju, jei logistikos centrai bus steigiami savivaldybėse, kurios ribojasi su miestais, turinčiais ne mažiau kaip149 tūkst. nuolatinių gyventojų.
Centruose būtų privalomas pagrindinių produktų grupių (grūdų produktų, daržovių, vaisių ir uogų, riebalų, pieno produktų, mėsos ir kiaušinių) asortimentas, kuris gali būti plečiamas laipsniškai.
