Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį paragino Europos Sąjungą (ES) įvesti naujas sankcijas Baltarusijai ir nepripažinti autoritarinio šalies prezidento Aliaksandro Lukašenkos sprendimų.
Jis kalbėjo minint metų sukaktį po Baltarusijos prezidento rinkimų, kurių laimėtoju paskelbtas autoritarinis šalies lyderis Aleksandras Lukašenka.
„Nepaisant to, kad Lietuva dabar yra įsitraukusi į migrantų krizės sprendimą, kuri taip pat siejasi su Baltarusijos režimu, mes manome, kad spaudimas Baltarusijos režimui neturi būti sumažintas“, – žurnalistams per bendrą spaudos konferenciją su Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja.
„Diskusijos vyksta tiek dėl papildomų sankcijų, kurios būtų konkrečiai siejamos su migrantų krize, bet taip pat sankcijos, kurios turėtų būti įvestos spaudžiant režimą“, – pridūrė jis.
Lietuvos diplomatijos vadovas tvirtino, kad tarptautinė bendruomenė neturėtų pripažinti A. Lukašenkos sudarytų tarptautinių sutarčių, pavyzdžiui, susitarimų su Rusija dėl sąjunginės valstybės, taip pat Baltarusijos Konstitucijos pakeitimų, kurie būtų daromi šalį valdant A. Lukašenkai.
„Nelegitimus prezidentas negali sudaryti legitimių sutarčių arba užtikrinti legitimių Konstitucijos pakeitimų“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Lietuva ir kitos Vakarų šalys pernai rugpjūčio 9-ąją vykusius rinkimus vadina suklastotais ir nepripažįsta A. Lukašenkos teisėtai išrinktu prezidentu.
Opozicijos kandidatė S. Cichanouskaja, tvirtinanti, kad rinkimus laimėjo ji, buvo priversta išvykti iš šalies ir gyvena Lietuvoje.
Ji per spaudos konferenciją teigė, kad tarptautinė bendruomenė turi išlikti nuosekli ir propaguoti vertybėmis grįstą užsienio politiką.
Anot opozicijos lyderės, Vakarų šalys turi paremti ir Lietuvą bei kitas kaimynines Baltarusijos valstybes.
„Baltarusijoje dabar vyksta revoliucija, bet mūsų kaimynės taip pat dėl to kenčia“, – sakė S. Cichanouskaja.
„Turime išlikti nuoseklūs „ant žemės“, o demokratinės šalys turėtų būti nuoseklios, vykdydamos užsienio politiką“, – kalbėjo ji.
Po rinkimų Baltarusijoje kilo masiniai protestai, kurie numalšinti jėga ir represijomis.
Šalyje iki šiol vyksta protestuotojų teismai. Žmogaus teisių gynimo organizacijos teigia, kad Baltarusijoje yra apie 600 politinių kalinių.
Po rinkimų ES paskelbė kelis sankcijų Baltarusijai paketus, naujausi – ekonominiai ribojimai, įvesti režimui nukreipus į Vilnių skridusį lėktuvą ir sulaikius jame skridusį opozicijos tinklaraštininką Ramaną Pratasevičių su mergina.
Prisimindama šiuos įvykius, S. Cichanouskaya pareiškė: „Per metus režimas iš teisėto tapo teroristiniu“.
Ji dėkojo Lietuvai už principus ir „atsidavimą bendroms demokratinėms vertybėms“, nepaisant to, jog parama Baltarusijos pilietinei visuomenei paskatino dabartinę migrantų krizę.
G. Landsbergis tvirtino, kad nekeistų nieko, kas įvyko per pastaruosius metus padedant baltarusiams.
„Aš džiaugiuosi, kad Lietuva tuomet atsistojo šalia žmonių, kurie myli laisvę, kurie siekia demokratijos, kurie siekia pripažinimo, kad jų orumas yra svarbus“, – sakė ministras.
Užsienio reikalų ministerijos (URM) duomenimis, nuo 2020 metų rugpjūčio Baltarusijos piliečiams supaprastinta tvarka išduota daugiau nei 1,6 tūkst. Lietuvos nacionalinių vizų.
Taip pat išduoti daugiau nei 800 leidimų baltarusiams atvykti į Lietuvą dėl ypatingų humanitarinių priežasčių.
Per metus URM skyrė 200 tūkst. eurų Europos humanitariniam universitetui, 100 tūkst. eurų – nepriklausomiems baltarusių kultūros atstovams, 65 tūkst. eurų – keturiems Lietuvos mokslo įstaigų projektams, skatinantiems bendradarbiavimą tarp abiejų šalių mokslininkų bei 50 tūkst. eurų skirta Teisės ir demokratijos centrui, siekiančiam ištirti A. Lukašenkos režimo nusikaltimus.
Autorius Saulius Jakučionis
