Smurto artimoje aplinkoje apimtys Lietuvoje per karantiną auga, kaip ir daugelyje kitų valstybių. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kur kreiptis, jeigu prieš jus keliama ranka ir patiriate smurtą. Svarbiausia – netylėti, patyrus smurtą nedelsiant kreiptis į policiją, specializuotos pagalbos centrą ar kitas pagalbą teikiančias tarnybas. Karantino metu jos ne tik dirba įprastai, bet ir plečia savo gretas, kad nukentėjusius žmones pagalba pasiektų kuo greičiau ir efektyviau.
Smurto artimoje aplinkoje prevencijos specialistai pabrėžia, kad, norint padėti skriaudžiamam žmogui, labai svarbu, kad jis turėtų palaikymą iš aplinkos: draugų, pažįstamų, kaimynų, kolegų darbe. Deja, smurtautojai dažnai būna gerokai apriboję socialinius smurtą patiriančio asmens ryšius, pavyzdžiui, neleidžia net skambinti artimiesiems, o ir artimųjų pasitaiko tokių, kurie smurtą artimoje aplinkoje toleruoja ir aukai padėti neskuba sakydami, kad viskas susitvarkys savaime.
Jau antrą kartą Lietuvoje paskelbtas karantinas situaciją dar labiau paaštrino – visiems esant namuose, smurtą patiriančiam žmogui tapo sudėtinga pranešti apie savo situaciją. Paprastai smurtą patyrę žmonės laukia, kol smurtautojas išeis į darbą, o vaikai – į mokyklas ir tik tada, pavyzdžiui, pabėga pas gimines ar draugus. Per karantiną, kai šeimos nariai dažniausiai lieka namuose, tokių galimybių sumažėjo. Taigi, neliko ir galimybės informuoti aplinkinius, kad reikia pagalbos.
Smurtą patiriantiems žmonėms padėti yra pasirengę daug specialistų. Tačiau svarbu žinoti, kad pirmą žingsnį privalo žengti žmogus, patiriantis smurtą. Tik žinodami, kad jums reikia pagalbos, specialistai išties pagalbos ranką.
Jeigu pagalbos reikia skubiai
Kai ištinka sudėtinga situacija, nebelieka laiko galvoti, kur kreiptis. Tokiu atveju skambinkite policijai bendruoju pagalbos numeriu 112, taip pat galima šiuo tel. numeriu išsikviesti pagalbą SMS žinute. Taip galima pasiekti pagalbą, net jei smurtautojas yra netoliese, jeigu turite kalbos ar klausos negalią. Smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas, jis priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, todėl pačiai aukai nereikia rašyti pareiškimo. Įvertinus situaciją šeimoje, smurtautojas gali būti atskiriamas nuo nukentėjusiojo asmens.
Policija smurtą artimoje aplinkoje patyrusio žmogaus kontaktus perduoda Specializuotos pagalbos centrui. Specializuotos pagalbos centrai teikia pagalbą visoje šalyje – su jais susisiekti galima bendru numeriu 8 700 55516. Centro specialistai ne vėliau kaip kitą darbo dieną po informacijos gavimo susisiekia su smurtą artimoje aplinkoje patyrusiu asmeniu ir pasiūlo jam specializuotą kompleksinę pagalbą.
Jei kyla rizika dėl smurto patiems ar nerimaujama dėl grėsmės artimiesiems, galima paskambinti ir policijos informacijos telefono numeriu 8 700 60000. Čia gausite konkrečios gyvenamosios vietos specializuotos pagalbos centrų kontaktus.
Kokios pagalbos galite tikėtis
Specializuotos pagalbos centrų darbuotojai turi daug patirties padedant smurtą patyrusiems žmonėms pakeisti savo situaciją: teikiamos teisinės, psichologinės konsultacijos, trumpalaikė ar ilgalaikė pagalba smurtą artimoje aplinkoje patiriančiam asmeniui, centro darbuotojai padeda apsispręsti, kokią pagalbą auka gali gauti įvairiose institucijose, tarpininkauja ją gaunant.
Į Specializuotos pagalbos centrą galima kreiptis ir savarankiškai, nelaukiant, kol situacija taps pavojinga gyvybei. Pagalba teikiama telefonu, el. paštu, SMS žinutėmis ir kitomis klientui prieinamomis elektroninėmis priemonėmis.
Visus kontaktus rasite ČIA.
Visą parą teikti pagalbą pasiruošusios ir emocinės paramos tarnybos. Jų kontaktus rasite ČIA.
Smurtas ne visada atpažįstamas
Smurtas skirstomas į rūšis: fizinis, seksualinis, psichologinis ir ekonominis. Gali būti naudojamas vienos formos smurtas, tačiau dažniausiai pasitaiko keleto jų kombinacija, pavyzdžiui, seksualinis smurtas naudojamas kartu su fiziniu ir psichologiniu smurtu.
FIZINIS SMURTAS – atpažįstamas lengviausiai, nes dažniausiai palieka žymes ant žmogaus kūno: mėlynes, nubrozdinimus, lūžius. Apie patirtą fizinę traumą galima spręsti iš pasikeitusio asmens elgesio ar emocijų.
SEKSUALINIS SMURTAS – tai vertimas nusirengti, santykiauti prieš asmens valią, žiaurus lytinis santykiavimas, vertimas stebėti ar kartoti pornografinius veiksmus ir panašiai.
PSICHOLOGINĮ SMURTĄ atpažinti sudėtingiausia, nes turi daugybę formų. Pavyzdžiui, nuolatinė kritika, riksmai ir barniai, veiksmų laisvės varžymas, jausmų ignoravimas, įsitikinimų išjuokimas, melas, manipuliavimas asmeniu, draudimas išeiti į viešumą, trukdymas palaikyti santykius su giminaičiais ir draugais, viešas žeminimas, grasinimas nužudyti, sužaloti ar pagrobti vaikus.
EKONOMINIS SMURTAS susijęs su kontroliavimu, kai smurtautojas tikslingai kuria aukos ekonominę priklausomybę nuo jo: užvaldo turtą, turimus resursus, taip atimdamas galimybę priimti savarankiškus sprendimus: dirbti, siekti išsilavinimo ir pan.
