Lietuvos švietimo sistemos problemos kelia nerimą ne tik ekspertams, bet ir patiems moksleiviams. „Erudito licėjaus” mokiniai pateikė išsamiai išdėstytus savo pasiūlymus, ką vertėtų keisti ir į ką atkreipti dėmesį galvojant apie švietimo srities permainas, liečiančias bendrąjį ugdymą.
„Mes, „Erudito licėjaus” moksleiviai, esame aktyvūs mokymosi proceso dalyviai ir mums rūpi, kad visi Lietuvos vaikai turėtų galimybę gauti kokybišką išsilavinimą, auginančią aplinką, jaustųsi saugūs ir laimingi savo mokykloje. Nusprendėme, kad suformavus naują Vyriausybę turime gerą progą pasidalinti savo idėjomis ir taip ne tik pasyviai stebėti, bet ir aktyviai prisidėti prie pokyčių inicijavimo švietimo sektoriuje. Tikimės, kad mūsų pasiūlymuose bus rasta idėjų, kurias verta įgyvendinti, ir kad jos padės tobulinti švietimo sistemą bei kurti geresnį ir modernesnį ugdymą”, – sakė „Erudito licėjaus” moksleivė Austėja Andrunavičiūtė.
Į savo pasiūlymų planą moksleiviai įtraukė įvairias švietimo sritis, kurios apima bendrojo ugdymo turinį, procesą, rezultatus ir jų vertinimo sistemą, mokinių emocinę ir socialinę aplinką, saviraišką bei mokytojų rengimą.
Mokymo procese siūlo daugiau žinių pritaikomumo
Pasak moksleivės A. Andrunavičiūtės, vystantis technologijoms, spartėjant gyvenimo tempui ir augant įvairių galimybių kiekiui, mokiniai yra pasiruošę gauti daugiau ir įvairesnės informacijos nei yra įprasta klasikinėje ugdymo programoje.
„Mes siūlome, kad mokykla perteiktų ne tik žinias, bet ir parengtų vaikus suaugusiųjų pasauliui, todėl ugdymo procese daugiau dėmesio turėtų būti skirta tokių įgūdžių lavinimui, kuriuos mokiniai galėtų panaudoti praktiškai ateityje. Pavyzdžiui, naudinga būtų skirti daugiau dėmesio asmeniniams finansams, nes didelė dalis jaunimo neturi bazinių žinių kaip taupyti, neturi informacijos apie mokesčius, paskolas, kitus finansinius įsipareigojimus. Kitas pavyzdys – reikėtų daugiau kalbėti apie politiką, nes jaunimas mano, kad tai tik suaugusiųjų tema, nors iš tiesų nuo politikos priklauso mūsų ateitis”, – atkreipė dėmesį moksleivė.
Mokinių pateiktuose pasiūlymuose taip pat raginama ugdymo procese skirti dėmesio tokioms temoms kaip globalinis atšilimas ir klimato kaita, informacinis raštingumas, tarptautiškumas. Taip pat pateikti pasiūlymai įtraukti ir daugiau įvairesnių mokymo ir mokymosi formų, tokių kaip komandinis darbas, projektinės ir kūrybinės užduotys, diskusijos ir debatai, kurios padėtų stiprina bendravimo gebėjimus, mokytų diskutuoti, išreikšti savo bei išklausyti ir gerbti kito nuomonę, mokytų tartis ir rasti kompromisą.
Dėmesys ir mokinių psichinei sveikatai, karjeros planavimui bei pilietiškumui
Svarbi dalis tarp mokinių pateiktų idėjų skirta ir būdams, kaip ugdymo įstaigose kurti emociškai saugią aplinką ir motyvuoti mokinius tikėti savimi bei pasitikėti kitais. Mokiniai akcentavo psichologo svarbą ugdymo įstaigoje bei siūlė daugiau dėmesio skirti profesionaliam karjeros planavimui. „Visose mokyklose būtų naudinga turėti karjeros konsultantą-patarėją, kuris padėtų mokiniams pasirinkti karjeros kryptį ateityje ir patartų, kas jiems tinka pagal jų gebėjimus ir asmenybės tipą. Vertėtų į mokymosi procesą įtraukti kursą apie savęs pažinimą, stiprybių ir silpnybių įvertinimą, nes didelė dalis mokinių yra pasimetę, nežino, kas jiems labiausiai tinka, ką pasirinkti veikti ateityje”, – akcentavo A. Andrunavičiūtė.
Moksleivių pasiūlytame plane akcentuota, kad jie mokyklą mato kaip vietą, kurioje be žinių įgijimo yra ugdomos aktyvios ir atsakingos asmenybės, kurios kurs pažangią ir tvarią pilietinę visuomenę. Dėl to siūloma parengti neformalaus ugdymo programas, jose apimant įvairias kūrybines, sportines, socialines, pilietines veiklas ir iniciatyvas.
Siekiant įvairiapusio moksleivių ugdymo, atkreiptas dėmesys ir šiek tiek atgyvenusį mokinių gabumų vertinimo modelį, kuris šiuo metu dažniausiai be konkrečių žinių nevertina kompetencijų, mokinių pastangų, iniciatyvų. „Būtina aktyviau skatinti dalykines ir tarpdalykines neformalias veiklas įgytų žinių gilinimui ir praktiniam taikymui. Įvairūs STEAM užsiėmimai, verslumo projektai ugdo kūrybingumą, savarankiškumą ir leidžia mokiniams praktiškai patirti, kaip veikia jų žinios bei geriau pasirengti ateities profesijos pasirinkimui”, – pastebi mokinių atstovė A. Andrunavičiūtė.
Išsakyti ir lūkesčiai mokytojams
„Erudito licėjaus” moksleivių pateiktuose pasiūlymuose nemažai dėmesio skiriama ir mokytojų kompetencijų ugdymui. „Dabar mokyklose vyksta daug vienakryptės komunikacijos t.y. mokytojas pristato dalyką, o mokinys klauso. Svarbu, kad keistųsi mokytojų požiūris į moksleivius. Santykiai tarp mokytojų ir moksleivių turėtų būti lygiaverčiai, abipusiai pagarbūs ir draugiški. Reikėtų mokytojams įgyti daugiau žinių apie naujų kartų santykius, bendravimo ir saviraiškos ypatumus – tai leistų jiems geriau suprasti mokinius ir padėti jiems atsiskleisti bei motyvuotai siekti geresnių mokymosi rezultatų”, – atkreipė dėmesį A. Andrunavičiūtė.
Moksleiviai siūlo skirti daugiau dėmesio mokytojų kompetencijų kėlimui, kad jie gebėtų mokyti moderniai, kūrybiškai ir įtraukiančiai, skatinti juos naudoti pačius įvairiausius resursus ir metodus, nuolat pateikti naujoves, klasėje naudoti daugiau informacinių technologijų, išnaudoti interneto teikiamas galimybes, kad pamokos būtų interaktyvesnės ir įdomesnės.
Mokyklos vadovas palaiko moksleivių iniciatyvą
„Erudito licėjaus” įkūrėjas ir vadovas docentas dr. Nerijus Pačėsa džiaugiasi „Erudito licėjaus” moksleivių iniciatyvumu. „Erudito licėjuje” ugdome aktyvias, savarankiškas ir argumentuotai mąstančias asmenybes, kurios geba kelti klausimus, spręsti įvairias problemas, tarp jų – ir susijusias su švietimo sistema. Atkreipdami dėmesį į visuomenėje aptariamas temas, moksleiviai yra mokomi kritiškai vertinti situacijas ir ieškoti jose galimybių, sprendimo būdų. Manau, kad ši moksleivių iniciatyva yra labai puiki pilietiškumo išraiška, raginanti visiems prisidėti prie aplinkos, kurioje gyvename, mokomės, dirbame, gerinimo bei tobulinimo”, – sako N. Pačėsa.
Licėjaus vadovas akcentuoja, kad tokia moksleivių iniciatyva yra svarbi ir skatinama. „Licėjuje daug dėmesio skiriame klausimams, kurie rūpi ne tik asmeniškai mums kiekvienam, bet yra svarbūs ir aktualūs visai bendruomenei, miestui, šaliai. Švietimo situacija ir ateitis, be abejo, yra viena iš tokių sričių. Manau, jog ir Vyriausybės atstovams svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip ir kuo gyvena jauni žmonės, išklausyti ir išgirsti, ką jie turi pasakyti”, – teigia „Erudito licėjaus” įkūrėjas ir vadovas.
Švietimo planą galite rasti www.erudito.lt
