Suskaičiavus galutinius bendrojo priėmimo rezultatus, paaiškėjo, kad šiemet didėja valstybės finansavimą studijoms gavusiųjų skaičius – lyginant su pernai jis išaugo beveik 15 proc. arba 1,7 tūkst.: 2020 m. jis atiteks 13,5 tūkst. pirmakursių, 2019 m. jį gavo 11,8 tūkst. pirmakursių.
„Priėmimo skaičiai rodo, kad pasiteisino sprendimas didinti aukštojo mokslo prieinamumą, nesumažinant studijų kokybės. Sudarytos sąlygos rinktis studijas pagal savo pageidavimus, o priėmimą į valstybei reikalingas sritis skatinti specialiomis stipendijomis. Šiemet valstybės finansavimą universitetuose gavo rekordinis skaičius pirmakursių nuo 2012 m., taip pat dvigubai daugiau negu pernai priimta į pedagogines studijas“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Šiemet į aukštąsias mokyklas iš viso priimta 20,3 tūkst. pirmakursių, tai tūkstančiu arba 5 proc. daugiau nei pernai, kai jų buvo 19,3 tūkst. Universitetuose stojantieji sudarė 11,7 tūkst. studijų sutarčių (2019 m. – 10,7 tūkst.), o kolegijose – 8,6 tūkst. sutarčių (2019 m. – 8,6 tūkst.).
Daugėja ir „šimtukininkų“, norinčių studijuoti Lietuvoje. Studijas mūsų šalies aukštosiose mokyklose pradės 2,1 tūkst. stojančiųjų, turinčių bent vieną 100 balų valstybinio brandos egzamino įvertinimą (2019 m. – 1,8 tūkst.), iš kurių 1,6 tūkst. – šių metų abiturientai (2019 m. – 1,4 tūkst.). Daugiausia „šimtukininkų“ studijuos Vilniaus universitete (863).
Išaugo pedagoginių studijų populiarumas
Specialiomis stipendijomis skatinami stojantieji šiemet noriai rinkosi pedagoginių studijų programas. Pedagogines studijų programas į savo prašymus pirmuoju prioritetu įtraukė beveik dukart daugiau stojančiųjų, nei pernai.
Studijas pedagogo kvalifikaciją teikiančiose studijų programose pradės 901 pirmakursis (2019 m. – 429), iš jų 580 – valstybės finansuojamose vietose (2019 m. – 249). Daugiausia būsimų pedagogikos studentų pasirinko mokomojo dalyko pedagogikos studijas Vytauto Didžiojo universitete (123), vaikystės pedagogiką Vilniaus kolegijoje (98) ir ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą Kauno kolegijoje (82).
Daugėja valstybės finansavimą studijoms gavusiųjų universitetuose
Universitetuose sudarytos 9,2 tūkst. sutarčių dėl valstybės finansuojamų vietų (2019 m. – 7 tūkst.). Čia studijuosiančiųjų vidutinis konkursinis balas siekia 7,56, aukščiausias jis yra priimtųjų į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (9,85).
Daugiausia sutarčių dėl valstybės finansuojamų vietų sudaryta su Vilniaus universitetu (3 868), Vilniaus Gedimino technikos universitetu (1 173) ir Kauno technologijos universitetu (1 150). Didžiausią studentų skaičių surinko Vilniaus universiteto Teisės studijų programa (250), Kauno technologijos universiteto Programų sistemų (237) ir Vilniaus universiteto Ekonomikos studijų programos (205).
Su kolegijomis stojantieji sudarė 4,3 tūkst. valstybės finansuojamų studijų sutarčių (2019 m. – 4,7 tūkst.). Jų vidutinis konkursinis balas siekia 6,03, o didžiausias yra Vilniaus dizaino kolegijos studentų (9,06).
Kolegijų sektoriuje daugiausia valstybės finansuojamų studijų sutarčių stojantieji sudarė su Vilniaus kolegija (1 314), Kauno kolegija (1 044) ir Klaipėdos valstybine kolegija (352). Didžiausią studentų skaičių surinko Vilniaus kolegijoje vykdoma Tarptautinio verslo studijų programa, kurioje studijuos 179 studentai, čia taip pat populiarios Programų sistemos, kurias pasirinko 96 asmenys. Kauno kolegijoje 80 sutarčių sudarė stojantieji į Logistikos studijų programą.
Valstybės nefinansuojamose studijų vietose sudaryta 6,8 tūkst. sutarčių (2019 m. – 7,5 tūkst.): universitetuose – 2,5 tūkst. (2019 m. – 3,6 tūkst.), kolegijose – 4,3 tūkst. (2019 m. – 3,9 tūkst.). Mokėsiančių už studijas universiteto studentų vidutinis konkursinis balas siekia 6,83, kolegijų – 4,72.
Universitetų sektoriuje daugiausia valstybės nefinansuojamų studentų sulaukė Vilniaus universitetas (700), Vytauto Didžiojo universitetas (401) ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (367). Kolegijose – Socialinių mokslų kolegija (1 349), Vilniaus kolegija (710) ir Kauno kolegija (530).
Priėmimas į profesines mokyklas šiemet taip pat rekordinis
Šiemet itin didelio stojančiųjų dėmesio sulaukė ir priėmimas į profesinio mokymo įstaigas. Siekiantieji įgyti profesinį išsilavinimą sudarė 1,5 tūkst. daugiau sutarčių nei pernai: šiemet – 21,1 tūkst., pernai – 19,6 tūkst. Iš jų valstybės finansuojamos vietos skirtos 20,8 tūkst. profesinio mokymo sutartis sudariusių asmenų, 2019 m. – 19,2 tūkst.
Šiemetiniai rezultatai yra geriausi nuo 2017 m., kai startavo bendrojo priėmimo į profesines mokyklas sistema, taip pat šiemet pirmą kartą pasiektas priėmimo į valstybės finansuojamas vietas planas.
Beveik 400 gimnazistų pasinaudojo šiemet pirmą kartą sudaryta galimybe įgyti profesijos žinių dar besimokant mokykloje.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos info.
