Šiais metais iš emigracijos Anglijoje grįžusi Sigita Gofmanė su šeima gyvena Kauno rajone. Augina beveik metų amžiaus sveiką Motiejuką. Tačiau vaikui gimus – jo gyvybė kabojo ant plauko. Kai šeštą nėštumo mėnesį nubėgo vandenys – moteris ne juokais išsigando. Gimė anksčiau nei planuota ir kelis mėnesius praleido Londono ligoninėje, neišnešiotukų inkubatoriuje.
10 m. Anglijoje: nuo fabriko iki vadovės kėdės
Sigita į Angliją išvyko 21-erių, kai jau buvo įstojusi į universitetą. ,,Bet mane vis kankino smalsumas: o kodėl ten visi važiuoja į tą Angliją? Smalsumo vedina nusprendžiau vykti ir aš. Nusipirkau bilietus ir išskridau ieškoti laimės.
Dirbau įvairius darbus: pirmais metais nuvykau į nedidelį miestelį, netoli Londono. Kaip ir visi – per pažįstamus. Įsidarbinau fabrike, pakavome šunų maistą. Supratau, kad mano anglų kalbos žinios nėra tokios puikios, kaip man atrodė.
Ten ištvėriau gal pusę metų, neišmokau nei vieno angliško žodžio, nes dirbau su tiek pat ar mažiau mokančiais angliškai. Tai žlugdė mano savivertę. Todėl mečiau viską ir išvažiavau į Londoną.
Visus tuos metus dirbau toje pačioje Belegų kompanijoje. Pradėjau nuo indų plovimo ir sukimosi virtuvėje, kol išmokau kalbą. Tai ilgai netruko ir aš pradėjau aptarnauti klientus. Po kurio laiko tapau asistente vadovui ir kai man pasidarė per mažai būti tik asistente – mane paskyrė vadove. Kuria ir dirbau visą laiką.“
Taip Sigita sukosi savo darbe ir mėgavosi gyvenimu. Po kurio laiko jos atsakomybei buvo pavesta dar kelių kavinių priežiūra.
Planavo šeimą, bet norėjo gyventi Lietuvoje
Gyvenant Londone moteris susipažino su savo dabartiniu vyru. Jis, beje, lietuvis. Po kurio laiko pora susituokė.
,,Mes Anglijoje gyvenome gerai. Ten finansinis stabilumas yra pakankamai geras, tačiau socialinės garantijos žmogui man nebuvo patrauklios. Žinojau, kad amžinai Londone nepasiliksiu ir vistiek su šeima grįšime gyventi į gimtąją Lietuvą.
Kai pastojau, vyrui iš karto pasakiau: metas grįžti į savo kraštą, noriu, kad vaikas gimtų Lietuvoje.“
Moteris su vyru iš karto ruošė sau darbo vietą ir būstą Lietuvoje. Moteris įstojo į vestuvių planavimo mokyklą, ją baigė ir ketino šį darbą dirbti Lietuvoje. Viską tvarkėsi operatyviai. Taip, kad būdama septintam nėštumo mėnesiui galėtų visam laikui grįžti į Lietuvą ir ramiai laukti šeimos pagausėjimo, o gimdyti moteris planavo Kauno medicinos įstaigoje.
„Pilvas vos matėsi, o jau turėjau gimdyti!“
Tačiau visi planai apsivertė aukštyn kojomis! Kai staiga vieną dieną, būdama šeštajam nėštumo mėnesiui, Sigita pajautė sąrėmius, nubėgo vandenys ir suprato, kad tuoj gimdys.
,,Mano galvoje buvo visokių minčių. Žinojau apie priešlaikinį gimdymą, neišnešiotukus, tačiau, kad man taip nutiks – tiesiog nebuvau pasiruošusi. Nes pilvas vos matėsi, o čia jau reikia važiuoti į ligoninę!
Laimei, ji buvo netoli mūsų namų. Žinoma, visi planai gimdyti Lietuvoje nuplaukė, tačiau, turbūt taip gyvenimas susiklostė ne šiaip sau.
Tris mėnesius Motiejukas praleido Londono ligoninės neišnešiotukų inkubatoriuje. ,,Kiekvieną rytą atsikėlus ir pamačius, kad jis kvėpuoja – iš gydytojų vis girdėdavau žodžius: laimėjome dar viena dieną. Viskas bus gerai.
Taip ir buvo! Su begaline medikų priežiūra ir pagalba, pagaliau mums pranešė, kad savo pirmagimį galime pasiimti iš ligoninės. Po poros mėnesių grįžome į Lietuvą ir čia pasilikome.“
Moteris sėkmingai pradėjo vestuvių planuotojos darbą ir su vyru auginą sveiką metukų ir kelių mėnesių sūnų. Sigita džiaugiasi, kad tiek užsienyje, tiek Lietuvoje yra milžiniška pagalba ir daug informacijos neišnešiotukų tėvams.
,,Šiuo metu būklė stabili“ – dažniausiai girdimi žodžiai tėvams
Pasaulyje kasmet 1 iš 10 kūdikių gimsta neišnešiotas, o >80 % neišnešiotų gimdymų yra nenumatyti bei nenuspėjami. O Lietuvoje apie 5,5 % visų gimusių naujagimių yra neišnešioti ir per 50 metų šalyje turime apie 300 000 ankstukus auginančių šeimų.
Kauno apskrityje:
- 2017 m. iš viso gimė – 5564 kūdikių, iš jų 453 neišnešioti.
- 2018 m. – 5618, o 514 iš jų – ankstukai.
Pernelyg ankstyvas gimimas statistiškai lemia:
- 22 % sunkią negalią;
- 24 % vidutinę negalią ar specialiuosius poreikius;
- 34 % lengvą negalią;
- 20 % koreguojamą negalią be ilgalaikio poveikio.
„Gydytojai niekuomet negali nieko žadėti, gydymo eiga gali netikėtai pasisukti bet kokia kryptimi. „Šiuo metu būklė stabili“ – tai beveik vieninteliai žodžiai, kuriuos girdi neišnešiotų bei sergančių kūdikių mamos. Kiekviena diena – kova, nerimas ir baimė. Kiekviena diena, tai laimėta diena už gyvenimą, įkvėpimą ir pieno lašą.
Neišnešiotas kūdikis nekvėpuoja, negeba ryti, čiulpti, žysti, palaikyti kūno temperatūros.
Jis priklauso padidintos rizikos grupei ir dažniausiai turi: mokymosi, elgesio, emocinės raidos sutrikimų, sensomotorikos deficitų, infekcijų, lėtinių kvėpavimo takų, širdies bei kraujagyslių ligų, linkęs sirgti cerebriniu paralyžiumi, diabetu. Gali būti apsunkinta integracija į visuomenę“, – ankstukų situaciją komentuoja Jolantą Grigorjevienę, atstovė ryšiams su visuomene Neišnešiotų naujagimių asociacijoje „Neišnešiotukas“.
Lapkričio 17 d. minima pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena. Tikslas – skleisti žinią apie anksčiau laiko gimusį naujagimį, priešlaikinio gimdymo priežastis, problemas ir pavojus.
